Musulmoniškoji Pietų Ispanija ir ispaniškasis Marokas, aplankant Gibraltarą 8d.

Viskas apie Maroką iš pirmų lūpų

Marokas yra netikėtų atradimų ir kontrastų pripildytas kraštas. Tai kryptis, kuri turi potencialą sužavėti net ir pačius įnoringiausius kelionių gurmanus. O tam, kad pažintis su Maroku būtų kuo sklandesnė, rekomenduoju prieš kelionę kokybiškai atlikti namų darbus. Šiame tekste pasidalinsiu pačia aktualiausia informacija apie šią Šiaurės Afrikos valstybę. Visa tai bus paremta profesionalia kelionės vadovo patirtimi, sukaupta per daugelį metų lydint keliautojų grupes po Maroką.

Marokas – pagrindinė informacija apie šalį

Marokas yra įsikūręs pačiuose Afrikos kontinento šiaurės vakaruose, o nuo kontinentinės Europos siauriausioje Gibraltaro sąsiaurio vietoje jį skiria tik apie 13 kilometrų. Marokas kontroliuoja nemažą ginčijamą žemės lopinėlį, vadinamą Vakarų Sachara, kuris pagal tarptautinę teisę nėra pripažįstamas Maroko dalimi. Pačią dabartinio Maroko teritoriją nuo 1912-ųjų iki 1956-ųjų kontroliavo Prancūzija ir Ispanija (šalies šiaurėje ir pietuose). Marokas yra vienintelė karalystė Šiaurės Afrikoje, ir viena iš trijų tokį valdymo modelį turinčių valstybių visame kontinente. Nuo 1999-ųjų Maroko karalius yra Mohamedas VI-asis.

Maroko sostinė

Maroko politinė sostinė yra Rabatas. Tai reprezentacinis šalies miestas, kuriame gyvena apie 580 000 gyventojų. Su kaimyniniais Sale ir Temara miestais, visa metropolitaninė zona pasiekia ir 1,8 milijono. Istoriškai šioje Afrikos dalyje sultonai ir skirtingos dinastijos savo sostus dažniausiai įkurdavo Fese arba Marakeše, tad tai gana jauna sostinė - tik nuo 1912-ųjų. Šį pokytį lėmė Prancūzijos sprendimas būtent čia įkurti savo pagrindinę administraciją protektorato laikotarpiu. Rabatas šiandien nėra nei labiausiai turistų lankomas miestas Maroke, nei pagrindinis šalies ekonomikos ar logistikos centras - jo esminis vaidmuo yra būtent politinis.

Maroko plotas

Maroko teritorija užima 416 550 kvadratinių kilometrų, jeigu skaičiuosime be Vakarų Sacharos. Pridėjus ir ją, šalies plotas siektų 710 850 kv. km.

Maroko saugumas

Marokas yra labai saugi šalis keliavimui, dėl ko jis ypač išsiskiria savo kaimyninių Afrikos valstybių tarpe.  Visame Afrikos kontekste jis dažnai patenką į saugiausiųjų penketuką. Tai lemia tiek politinis stabilumas, tiek ir labai menka terorizmo tikimybė, tiek ir bendras žemas nusikalstamumas šalyje. Didžiausia rizika keliautojams yra smulkūs nusikaltimai, tokie kaip kišenvagystės ar nutrauktas rankinukas. Daugiausia budrumo reikalauja turistinės vietos, kuriose didelis žmonių kiekis. Smurtiniai nusikaltimai yra gana reti, tačiau didžiuosiuose miestuose sutemus reikėtų vengti vaikščioti po medinas. Papildomo dėmesio saugumui reikalauja ir keliavimas po kalnus - rekomenduotina turėti vietinį profesionalą. Kiek daugiau atsargumo  keliaujant po Maroką reikėtų turėti moterims, o ypač pavienėms keliautojoms. Rekomenduoju prieš kelionę pasidomėti apie pačius naujausius įvykius Maroke.

Maroko transportas

Viešojo transporto infrastruktūra Maroke yra pakankamai kokybiškai išvystyta. Maroko miestus patogiai jungia moderni CTM autobusų kompanija - https://ctm.ma/. Kai kuriais maršrutais galima rinktis ir traukinį, o pakrantės liniją nuo Kasablankos, per Rabatą, iki Tanžero netgi jungia pirmasis Afrikoje greitasis traukinys. Bilietų ieškoti čia - https://www.oncf-voyages.ma. Perkant internetu, greitasis traukinys nuo Tanžero iki Kasablankos, kaip pavyzdys, kainuos nuo 22 eurų. Bilietus rekomenduoju įsigyti bent keliomis dienomis iš anksto. Maroko kelių būklė taip pat puiki - didžiuosius miestus jungia magistralės, o nacionaliniai keliai irgi gerai prižiūrimi. Visgi, nerekomenduočiau po šalį keliauti nuomotu automobiliu, o ypač siūlyčiau vengti vairuoti didžiuosiuose miestuose.

Maroko gyventojų sudėtis

Maroke, 2024-ųjų metų duomenimis, gyvena kiek daugiau negu 38 milijonai žmonių. Tai palyginti labai jauna visuomenė, ir kasmet fiksuojamas gyventojų prieaugis. Urbanizacijos lygis šalyje siekia 67 procentus. Pagrindinė etninės kilmės šaknis yra berberai, kurie per amžius maišėsi su arabais ir arabiška kultūra.

Maroko kalba

Oficialios kalbos Maroke yra arabų ir berberų Tamazight. Šnekamoji arabų kalba Maroke yra vadinama Darija, ir yra viena sunkiausių arabiškos kilmės tarmių pasaulyje. Prancūzų kalba nėra oficiali šalies kalba, tačiau labai plačiai vartojama.

Maroko religija

Valstybinė Maroko religija yra islamas. Formaliai apie 99 procentus šalies gyventojų yra musulmonai sunitai.

Maroko maistas

Maroko virtuvė yra įvairių skirtingų maisto kultūrų mišinys - arabų, berberų, andalūzijos, bei Viduržemio jūros regiono. Pasižymi daugybės prieskonių naudojimu, o dominuoja mėsiški patiekalai. Pateikiu pagrindinius marokietiškus patiekalus, kuriuos rekomenduoju išmėginti:

• Tadžinas – populiariausias tradicinis patiekalas, ruošiamas lėto troškinimo moliniame arba keramikiniame puode, kuris taip pat vadinamas tadžinu. Dažniausiai gaminamas iš mėsos (jautienos, ėrienos ar vištienos), pridedant daug prieskonių bei atitinkamų priedų, pavyzdžiui alyvuogių prie vištienos ar karamelizuotų džiovintų slyvų prie jautienos.
• Kefta – maltos mėsos (dažniausiai ėrienos ar jautienos) rutuliukai arba dešrelės, pagardinti prieskoniais, tokiais kaip kuminas, paprika, česnakas ir kalendra. Dažniausiai kepami ant grotelių.
• Kuskusas – tai smulkios, garuose virtos kviečių granulės, dažnai patiekiamos su troškinta mėsa ar daržovėmis.
• Pastilla – marokietiškas mėsos pyragaitis, suteikiantis kontrastingą skonį. Pagrindinis ingredientas dažniausiai būna kapota vištiena, sumaišyta su migdolais, ir pateikiama plonos traškios tešlos apvalkale. Pabaigoje uždedama cukraus pudra ir cinamonas.
• Harira – tradicinė marokietiška sriuba, dažnai valgoma per Ramadaną. Gaminama iš pomidorų, lęšių, avinžirnių, bei įvairių prieskonių (kuminas, ciberžolė, cinamonas) ir žolelių (petražolės, krapai).
• Zaalouk – marokietiškas daržovių patiekalas, pagamintas iš keptų baklažanų ir pomidorų, dažnai gardintas česnaku, kuminu, paprika, kalendra ir alyvuogių aliejumi.
• Chebakia – traškūs, riesti tešlos gabaliukai, suformuoti į žiedus, kurie kepami iki aukso spalvos ir apibarstomi medumi bei sezamo sėklomis.
• Marokietiška mėtų arbata - juokais vadinama “berberų viskiu”, tai yra populiariausias gėrimas šalyje. Gaminama ilgai verdant žalią arbatą, tada įdedama šviežių mėtų lapų, ir dažniausiai gausiai saldinama cukrumi.

Maroko laikas

Marokas didžiąją metų dalį laikosi GMT+1 laiko zonos. Tuo metu skirtumas su Lietuva yra viena valanda atgal. Tam tikru periodu, kuris siejasi su Ramadano laikotarpiu, Maroke laikomasi GMT laiko zonos - tada ten yra dviem valandomis anksčiau negu Lietuvoje.

Vizos į Maroką

Neplanuojant būti ilgiau kaip 90 dienų, vizų ar papildomų dokumentų Lietuvos piliečiams tvarkytis nereikia. Keliavimui galioja tik LR pasas - ATK nėra tinkamas dokumentas.

Skiepai Maroke

Keliautojams į Maroką nėra privalomų skiepų. Keliautojai, atvykstantys iš endeminių poliomielito teritorijų, Tarptautiniame sertifikate privalo turėti įrodymą apie atliktą vakcinaciją nuo poliomielito, kuri buvo atlikta per paskutinius 12 mėn. ar bent 4 savaites iki išvykimo dienos. Rekomenduojami skiepai dėl kitų galimų infekcijų: hepatitas A, hepatitas B, vidurių šiltinė, suaugusiems difterijos, stabligės revakcinacija. https://nvsc.lrv.lt/lt/skiepai-keliautojams/afrika/

Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės Maroke

Lietuvos Respublikos ambasados Maroke nėra - šią šalį atstovauja ambasada Prancūzijoje:

El. paštas: amb.fr@urm.lt; consul.fr@urm.lt.

Telefonas: +33 1 88 75 60 61 (skubi konsulinė pagalba); + 33 1 88 75 60 60 (ambasados sekretoriatas).

Maroke yra Lietuvos garbės konsulas Abdallah Raji - telefonas +212 522 301 356; +212 522 30 71 88. El. paštas - consulatlituanie@menara.ma.

Maroko valiuta

Oficiali Maroko valiuta - Dirhamas. Oficialiai iš šalies išvežti šią valiutą draudžiama, o išsikeisti ją irgi reikia jau atvykus į Maroką. Iš praktinės pusės, labai daug kur šalyje yra priimamas ir euras, tačiau ne visur.

Kainos Maroke

Marokas nėra aukšto pragyvenimo lygio šalis, ypač lyginant su Europa. Vidutinio lygio restorane pagrindinis patiekalas kainuos 7-10 eurų. O mažiau turistinėse vietose pagrindinis patiekalas gali tekainuoti apie 5-6 eurus. Kavos kaina kavinėje siekia apie 1-1,5 euro, o mažas buteliukas vandens – iki vieno euro.

Maisto produktų kainos priklauso nuo pasirinktos vietos apsipirkimui. Moderniuose supermarketuose 500 g pakelis makaronų kainuoja apie 1-1,5 euro, kilogramas vištienos – apie 5 eurus, o kilogramas bananų – apie 1,5 Eur. Alkoholio akcizai Maroke yra dideli, tad butelys gero vietinio vyno, kaip pvz., kainuos apie 10-15 eurų.

Maroko orai

Marokas turi daugiau negu vieną geografinę zoną. Šiaurės vakarų dalyje dominuoja viduržemio jūros regiono klimatas. Čia vasaros karštos, pavasaris ir ruduo švelnesni - kada temperatūra dienomis svyruoja apie 25 laipsnius, o žiemos mėnesiai yra vėsesni bei lietingesni. Gruodį ir sausį vidutinė temperatūra šioje šalies dalyje yra 11-12 laipsnių. Kasablankoje, kaip pavyzdys, gruodį dieną vyrauja apie 16-20 laipsnių, o vakare nukrenta iki daugmaž 10 laipsnių. Atlaso kalnuose vasaros kiek karštesnės, o žiemos šaltesnės - nuo 2000 metrų aukščio dažniausiai laukiama sniego. Maroko Sacharos dalis pasižymi dideliais paros kontrastais. Vasarą termometro stulpelis dieną dažnai perkopia ir 40 laipsnių, o žiemą nuo dienos šilumos, siekiančios apie 18-20 laipsnių, naktį atšala iki 5 laipsnių, o vietomis ir dar labiau.