Japonija

Informacija apie Japoniją.

Žiūrint į žemėlapį atrodo, kad Japonija – nedidelė šalis. Daugelis yra girdėję, kad šalis tankiai apgyvendinta, o miestai – sausakimši. Tai tik dalis tiesos. Stebina, bet faktas – iki šių dienų 67 % šalies teritorijos apaugę miškais. Ir vis tik japonams pasisekė – karšti šaltiniai ir aukšti kalnai, jūros ir vandeningos upės. Žiemą čia nebūna labai šalta, o vasarą nėra karšta.

Japonija – tai turtinga istorija, šiuolaikiškas pribloškiantis menas ir technologijos, pasakos ir legendos. Kartais Japonijoje miškuose stato šventyklas, o kartais – apsiriboja pintomis virvelėmis apie medžių kamienus. Kiekvienas iš tų virvelių sužino – šiame medyje gyvena medžių dievas. Šis dievas yra šios žemės kūrėjas.Todėl japonai meldžiasi medžiams.

Dažnam europiečiui Japonija tėra tolima Azijos valstybė, gaminanti patikimus automobilius, televizorius ir dažnai kenčianti nuo žemės drebėjimų. Tačiau Tekančios saulės šalis turi kai ką daugiau, ne tik išvystytą pramonę. Senoji Japonijos sostinė Kyoto pelnytai vadinamas Japonijos muziejumi. Kyoto garsėja šventyklomis ir japoniškais sodais. Senasis miestas tik per stebuklą išvengė bombardavimų II-ojo pasaulinio karo metu. Norint aplankyti 1650 budistų šventyklų, 400 sintoistų šventovių ir 60 sodų, Kyote reikėtų praleisti mažiausiai savaitę.

Su religija susijęs japoniškas sodas paprastai supa šventyklą, jame yra daugiau ar mažiau stilizuotas gamtovaizdis. Japoniškas sodas niekada nebūna simetriškas, jame nesodinamos gėlės. Kyoto šiaurinėje dalyje yra klasikinis turistinis kelias, vedantis nuo Sidabrinio paviljono iki Nanzenji šventyklos. Jis vadinamas „filosofijos keliu”, nes vienuoliai iš aplinkinių šventyklų ateidavo čia medituoti.

Giono rajone yra geišų kvartalas. Nuo II-ojo pasaulinio karo pabaigos geišų Japonijoje nuolat mažėja. Gione jų tėra apie 140, iš jų dvidešimt yra vadinamosios „maiko” – mokinės. Ši veikla nebepopuliari, nes merginos, besimokydamos geišų mokykloje, praranda laisvę. Jos griežtai kontroliuojamos, skaitomi net jų laiškai. Užsieniečiams praleisti vakarą su geiša nėra paprasta – reikia turėti rekomendacijas.

Yra keletas malonumų, kuriais Japonijoje galima mėgautis nebrangiai. Viena tokių pramogų – „sento” – viešosios pirtys. Dauguma japonų namuose turi vonios kambarį, bet įprotis maudytis viešosiose „sento” pirtyse neišnyko. Viešint Japonijoje verta apsilankyti tokioje pirtyje.

Japonija - viena labiausiai pasaulyje apgyvendintų šalių. Jos sostinę Tokiją ir kaimynystėje esančią Jokohamą galima pavadinti tikru žmonių skruzdėlynu. Čia gyvena kas dešimtas Japonijos gyventojas. Mieste labai ankšta, bet japonai prie to įpratę. Sąlyginai Tokiją galima suskirstyti į dvi dalis: aukštutinę ir žemutinę. Aukštutinė – tai gyvenamieji masyvai, o žemutinė – verslo ir prekybos rajonas.

Nei šventyklos, nei egzotiškos pagodos nesušvelnina griežtos betono logikos. Tokijas yra miestas, kuris pirmiausia parodo savo venas prieš atverdamas širdį. Kad atrastum miestą, tenka priprasti prie fantastiško kelių ir tiltų rezginio, beprotiško judėjimo ir minios. Galima nemokamai pakilti beveik į kiekvieno dangoraižio panoraminę aikštelę.

Žymioji prekybinė Tokijo gatvė – Gindza – sudaro prabangios, įnoringai papuoštos vitrinos įspūdį. „Gin“ reiškia „sidabras“, „dza“ – „amatininkų gildija“. Toje miesto dalyje XVII – XVIII a. gyveno juvelyrai, buvo pinigų kalykla. Japonai juokauja, kad anksčiau Gindza buvo vieta, kur darydavo pinigus, dabar tapo vieta, kur jie išleidžiami. Šiame rajone daug parduotuvių, parduodančių perlus.

Suvenyrų galima nusipirkti Asakusoje, senajame mieste. Turistai mielai perka lėlę Darumą – išminties simbolį. Ji yra be kojų ir be rankų, tai – paprasčiausias rutulys, vienuolio Bodhidarmos atvaizdas. Sakoma, kad Daruma taip intensyviai ir dažnai medituodavo, kad atrofavosi jo rankos ir kojos.

Didelėmis kainomis garsėjančioje Japonijoje galima ir nebrangiai pavakarieniauti. Jei prie restorano durų kabo didžiulis raudonas žibintas, ten nebrangiai ir skaniai pavalgysite. Jei prie įėjimo kabo užuolaidos, užeiga atidaryta. Restoranai, kavinės net ir didžiuosiuose miestuose beveik visos uždaromos dešimtą valandą vakaro.

Kaip ir kitose Azijos šalyse, ryžiai yra pagrindinis japonų valgis. Antras labiausiai vartojamas vietinis produktas – žuvis, kurią japonai valgo žalią arba keptą. Mėsa yra labai brangi ir sudaro nežymią mitybos raciono dalį. Japoniški valgiai užgeriami alumi, sake arba žalia arbata, kuri paprastai patiekiama nemokamai.

Nuvykę į Japoniją jūs iš karto tapsite gaidzinu, tai yra užsieniečiu. Kad iš paprasto „gaidzino“ nepavirstumėte į „bakagaidziną“, kas reiškia „kvailas užsienietis“, reikia žinoti vietos papročius. Jokiu būdu negalima su batais lipti ant šiaudinio demblio – tatamio. Vietoj rankos padavimo sveikinantis Japonijoje nusilenkiama. Labiausiai Japonijoje vertinamas mandagumas.

Daugeliui Japoniją primena firmų ir jų gaminių pavadinimai: „Toyota", „Toshiba", „Suzuki", „Honda", „Mazda", „Fuji" ir kt. Japonija žinoma kaip tobuliausių technologijų, didžiausio pragyvenimo lygio ir aukščiausių kainų šalis. Plačiai žinoma ir kitokia Japonija – savitos, per daugybę metų išaugotos kultūros šalis. Ją įvardija kiti žodžiai: karate, bushidō, samurajai, kamikadzės… Gali pasirodyti, kad japonai labai griežti, šalti, fanatiški žmonės. Viduramžiais kaustyti negailestingų samurajų taisyklių, o dabar – paskendę savo technikoje, turintys vienintelę meno šaką: karaoke.

Daugeliui, ko gero, teko girdėti apie arbatos gėrimo ceremoniją. Japonijoje rengiami specialūs kelių dienų kursai, kaip vesti šią ceremoniją. Ir juos lankiusieji, ir juos vedantys į tai žiūri labai skeptiškai: neįmanoma per kelias dienas išmokti to, ko mokomasi kelerius ar net keliasdešimt metų. Arbatos gėrimo ceremonijos rengiamos dažniausiai tam tikra proga. Svečiai per japonišką sodą ateina į specialų namelį arbatos gėrimo ceremonijai. Kambaryje, kuriame nėra ryškios ir aiškios šviesos (kad netrukdytų susikaupti ceremonijos metu), stovi ikebana (puokštė). Pasigrožėję ikebana, priderinta prie metų laiko, ir perskaitę eilėraštį, kabantį ant sienos, svečiai privalo visa tai įvertinti ir tik tuomet susėda ant žemės. Pagal tradiciją japonai ir miega, ir sėdi ant žemės. Ir ikebana, ir eilėraštis primena tuos pačius Heian laikus, kai po meilės nakties mylimieji vienas kitam siųsdavo eilėraštį su augalo šakele.

Ikebana nėra tiesiog paprastas gėlių sudėjimas į krūvą, kad gražiai žiūrėtųsi, kad visi aikčiotų, kaip tai daroma Vakaruose. Japonijoje gyvuoja keletas ikebanos mokyklų, kurių kiekviena šiek tiek skirtingai formuoja ikebaną. Tačiau trys pagrindinės ikebanos dalys, reiškiančios žmogų, dangų ir žemę, visur išlieka. Japonų ikebana yra gyva, jai naudojamos gyvos gėlės, stengiamasi jų nesužaloti. Gyvumą suteikia ir asimetrija. Yra laikoma, kad simetrija – tai sąstingis, o asimetrija – judėjimas.

Dar viena plačiau žinoma meno šaka – bonsai, nykštukinių medelių auginimas. Europoje jis paplito ne taip jau seniai. Tai daug kantrybės ir laiko reikalaujantis užsiėmimas – pačioje Japonijoje auginami bonsai, kuriems jau per kelis šimtus metų.

Plotas. 377873 kv.km.

Sostinė. Tokijas (13,96 mln. gyventojų, 2021 m. duomenimis)

Šalies valdymas.  Japonija – unitarinė valstybė, konstitucinė monarchija (parlamentinė sistema), valdoma imperatoriaus (šiuo metu – Naruhito). Imperatoriaus valdžia labai ribota. Jis - valstybės ir tautos vienybės simbolis, svarbiausias asmuo ceremonijų metu, atstovaujantis šalį diplomatiniuose santykiuose. Svarbiausia politinė figūra – vyriausybės vadovas – ministras pirmininkas. Tautos renkamą parlamentą sudaro dveji rūmai – Atstovų Rūmai ir Tarybos Rūmai.

Geografija. Japoniją sudaro daugiau nei trys tūkstančiai salų, išsibarsčiusių Azijos krantus skalaujančio Ramiojo vandenyno pakrantėje. Svarbiausios salos – Hokaido, Honšu (pagrindinė), Šikoku ir Kyjušu. Kyjušu salos pietuose yra Ryukyu salynas, dar žinomas kaip Japonų archipelagas. Didžioji dalis šalies teritorijos kalnuota, apaugusi miškais ir netinkama nei žemės ūkiui, nei pramonei vystyti, nei gyventi. Būtent dėl šios priežasties daugiausia gyventojų susitelkę pajūryje.

Klimatas. Labiausiai į šiaurę nutolusiose salose būna ilgos, šaltos žiemos ir vėsios vasaros. Kritulių nedaug, tačiau žiemą salas padengia baltas sniego sluoksnis. Honšu vakarinėje dalyje žiemą paprastai stipriai sninga. Vasarą čia kiek vėsiau nei rytinėje pakrantėje, jei nepučia fenai, kurie atneša itin karštus orus. Šalies centre vyrauja žemyninis klimatas, kuriam būdingi dideli temperatūrų skirtumai žiemą ir vasarą bei dieną ir naktį. Lyja palyginti nedaug. Rytinėje pakrantėje žiemos šaltos, o vasaros – karštos ir drėgnos.

Vidutinė oro temperatūra Tokijuje:

Gyventojai - 125,7 milijono (2021 m duomenimis). Japonai savo šalyje sudaro daugumą (apie 98%). Užsieniečių – korėjiečių, kinų, filipiniečių, brazilų ir kt.-bendruomenės sudaro labai nedidelę gyventojų dalį, kaip ir vietinių salų gyventojų tautinės mažumos – burakumin, ryukyu, ainu.

Kalba.  Oficiali kalba – japonų. Ja kalba apie 99% šalies gyventojų. Okinavoje galima rasti kalbančiųjų ryukyu kalba. Kalbančiųjų ainu kalba beveik nebėra – Hokaido saloje ja kalba nedaug vyresnio amžiaus žmonių. Populiariausia užsienio kalba – anglų.

Religija. Daugiausia Japonijoje budistų ir šintoistų (apie 90%). Japonų tikėjime ir papročiuose taip pat jaučiama ir taoizmo bei konfucionizmo įtaka. Krikščionių religiją išpažįsta apie 0,7% gyventojų. Japonų religija – kelių tikėjimų ir filosofijų junginys. Šeimoje gali būti laikomasi šintoistų ritualų, universitetuose – meldžiamasi prieš egzaminus, tuokiamasi krikščioniškoje bažnyčioje, o laidojimo ceremonija vykdoma budistų šventykloje. Nuo XIX a. vidurio Japonijoje atsirado ir daug įvairių religinių sektų – tokių kaip tenrikyo, aum shinrikyo/aleph.

Telefonas, internetas. Japonijoje paskambinti galima iš viešų telefonų automatų (taksofonų). Vienuose taksofonuose skambinimui reikalingos monetos, kituose - iš anksto apmokėtos kortelės. Ne iš visų taksofonų galima paskambinti į užsienį. Iš anksto apmokėtas taksofono korteles galima įsigyti parduotuvėlėse, traukinių stočių kioskuose, kartais pardavimo automate, esančiame šalia taksofono. Mobiliojo ryšio sistema Japonijoje kitokia nei daugelyje kitų užsienio šalių. Japonijoje nėra GSM tinklo, todėl veiks tik tie telefonų aparatų modeliai, kurie pritaikyti veikti 3G ir 4G tinkle. Prie interneto prisijungti galima interneto kavinėse, kurias galima rasti traukinių stotyse, kai kuriuose viešbučiuose. Interneto paslaugas dažnai siūlo ir manga (komiksų) kavinės. Paprastai už interneto ryšį reikia mokėti.

Pinigai. Japonijos piniginis vienetas – Japonijos jena. Cirkuliuoja 1, 5, 10, 50, 100 ir 500 jenų monetos (naujos emisijos monetos yra aukso, o senesnės – sidabro spalvos) bei 1000, 2000, 5000 ir 10000 jenų vertės banknotai. Pinigus pasikeisti galima bankuose, daugelyje viešbučių. Lengvai pasikeisite tiek eurus, tiek JAV dolerius. Japonai vis dar  - „grynų pinigų tauta“. Nors daugelis parduotuvių ir viešbučių, kurių paslaugomis dažnai naudojasi turistai, priima populiariausias kreditines/debetines korteles (Visa, MasterCard), tačiau kai kuriuose kavinėse, baruose ar bakalėjos krautuvėlėse kortelės nepriimamos. Nors ši praktika retėja, tačiau kai kur nustatyta minimali suma, už kurią reikia įsigyti prekių, kad būtų leista atsiskaityti kortele, už atsiskaitymą kortele gali būti imamas papildomas mokestis. Ne visi bankomatai Japonijoje priima užsienietiškas korteles – reikėtų ieškoti CITIBANK bankomatų, taip pat bankomatų, esančių paštuose ir 7-ELEVEN parduotuvių tinkle.

Saugumas, sveikata, skiepai. Nors Japonija laikoma viena saugiausių šalių pasaulyje, kelionėje reikėtų nepamiršti įprastų atsargumo priemonių. Policijos telefonas Japonijoje – 110, greitosios pagalbos ir gaisrinės – 119. Keliaudami nepalikite savo daiktų be priežiūros, nepamirškite užrakinti savo viešbučio kambario durų, vertingus daiktus laikykite viešbučio seife.

Būtinai prieš kelionę įsigykite medicininių išlaidų draudimą! Privalomų skiepų, tam, kad būtų leista įvažiuoti į Japoniją, nėra. Dėl papildomos informacijos ir rekomenduojamų skiepų kreipkitės į savo šeimos gydytoją arba skambinkite į „Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos“ telefonu  8 5 264 96 76. Papildomos informacijos rasite interneto svetainėje https://nvsc.lrv.lt/skiepai-keliautojams.      

Sienos kirtimas

Kertant Japonijos sieną

Atvykstant į Japoniją būtina turėti pasą. Rekomenduojama, kad jis galiotų mažiausiai 6 mėnesius po planuojamo Jūsų išvykimo iš šalies. Nuo 2022 m. spalio 11d. atnaujintas bevizis režimas. Nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. iš atvykstančiųjų, kurie turi pilną vakcinaciją + revakcinaciją nuo COVID-19 ligos ir tai patvirtinantį pažymėjimą, nebereikalaujama pateikti ne daugiau kaip prieš 72 valandas iki atvykimo į Japoniją atlikto koronaviruso infekcijos tyrimo (PGR) neigiamo rezultato. Neturintys vakcinacijos ar revakcinacijos, turės atlikti PGR testą. Atvykstant į Japoniją pasienyje imami pirštų antspaudai, atvykusysis nufotografuojamas; reikia užpildyti deklaraciją apie vežamus daiktus. Deklaracijos formos paprastai išdalinamos lėktuve, jas taip pat galima gauti oro uoste prieš praeinant muitinės patikrinimą. Muito mokesčio mokėti nereikia už asmeniniam naudojimui skirtus daiktus – rūbus, kosmetiką ir panašiai. Be muito pilnametis (vyresnis nei 20 metų) asmuo gali įsivežti tris 750 ml butelius alkoholinio gėrimų; 100 vnt cigarų; 400 vnt cigarečių, 500 g kitokių tabako gaminių (vežant skirtingų rūšių tabako gaminius bendras svoris negali viršyti 500 g); 56 ml (2 uncijas) kvepalų, dovanų ir suvenyrų už 200 000 jenų sumą. Vežantis 1 000 000 jenų sumą, šios sumos atitikmenį kita valiuta ar vertybiniais popieriais, lėšas būtina deklaruoti (išsami informacija: http://www.customs.go.jp/english/summary/passenger.htm). Griežtai draudžiama vežti narkotines ir psichotropines medžiagas, piratinius autorių teisių saugomus objektus, pornografinius leidinius ar vaizdinę medžiagą; negavus kompetentingų Japonijos tarnybų leidimo – ginklus, amuniciją. Išsamų draudžiamų vežti daiktų sąrašą rasite http://www.customs.go.jp/english/summary/prohibit.htm. Augalų ir gyvūnų, vaistų ir kosmetinių priemonių vežimas yra ribojimas.   Jei abejojate dėl kokių nors vežamų daiktų, pasiteiraukite dėl jų muitinės pareigūnų prieš praeidami kontrolės postą. Daugiau informacijos apie reikalavimus kertant Japonijos sieną: http://www.customs.go.jp/english/index.htm.