Tik GRŪDOJE! Kolumbija - Ekvadoras. Lotynų Amerikos paslaptis. Galimybė aplankyti Galapagų salas 17d. (22d.)

Pasitikimas oro uoste, pervežimas ir nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Bogota - Kolumbijos sostinė  (viena aukščiausiai esančių Pietų Amerikoje) -  didžiausias miestas 2640 m aukštyje virš jūros lygio Andų kalnų apsuptyje. Kai Kolumbija ir Ekvadoras sudarė vieną valstybę, XVI-XIXa. Bogota buvo net ir visos Naujosios Granados karalystės sostine. Dabar Bogota - viena labiausiai besiplečiančių Pietų Amerikos metropolijų su daugybe priemiesčių, kuri su kitais miestais susisiekia greta nutiesta Panamerikos magistrale. Sostinė šurmuliuoja kasdien – nesvarbu, ar savaitgalis, ar paprasta darbo diena. Šiame mieste gausu universitetų ir kitų mokymo įstaigų – tad studentai Bogotą verčia būti visada jaunatviška ir gyvybinga. Miestas saugus – kelerius metus Bogotai vadovavęs lietuvių kilmės meras Antanas Mockus, apie kurį miestiečiai atsiliepia tik gerai, atrodo,  čia „įvedė tvarką“.

Bogotos panoraminė apžvalga nuo miesto simboliu tapusios Monserat kalvos (pasiekiama funikulieriumi arba pėsčiomis). Pažintis su senamiesčiu La Candelaria rajone, garsėjančiame kolonijinio stiliaus pastatais, supančiais pagrindinę Bolivaro aikštę (Plaza Bolivar) su paminklu Simonui Bolivarui – populiariausiam P.Amerikos politikui ir karvedžiui, vadinamam išvaduotoju. Senamiesčiui būdingos siauros gatvelės su vienaukščiais ar dviaukščiais kolonijinės, barokinės ir art deco architektūros pastatais. Seniausia mieste Šv. Pranciškaus bažnyčia (Iglesia de San Francisco), dėl savo įspūdingo dekoro muziejumi tapusi Šv. Klaros bažnyčia (Iglesia Museo de Santa Clara), didžiausia bažnyčia Kolumbijoje - miesto Katedra (Catedral Primada).

Laisvas laikas muziejų lankymui.
Vienas labiausiai lankomų Pietų Amerikoje Aukso muziejus (Museo del Oro), saugantis 55 tūkst. įspūdingų ikiispaniškosios Kolumbijos aukso ir kitokių dirbinių - prabangiausia visoje Pietų Amerikoje aukso kolekcija.

Garsaus Kolumbijos menininko Fernando Botero vardu pavadintas ir turtingą kolekciją (Chagall, Miró, Dalí, Picasso, Monet) pristatantis Botero muziejus (Museo Botero). 2000 m. F.Botero šiam muziejui padovanojo 123 savo paties ir 85 savo kolekcijos darbus.
Esant galimybei, salsos vakaras: programa ir vakarienė (už papildomą mokestį). Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Iš Bogotos važiuosite į Zipakirą (Zipaquira), kur apžiūrėsite  bažnyčią senojoje, dar ikiispaniškoje druskos kasykloje. Vieni keisčiausių Kolumbijos maldos namų yra iškalti druskos kloduose 200 m gylyje po žeme.

Katedros vidus išskaptuotas ne tik iš akmens druskos: kai kurios detalės bei skulptūros yra iškaltos iš marmuro. (Beje, druska šioje vietoje buvo kasama jau Va.pr.Kr.). 1990 m. senąją katedrą uždarius saugumo sumetimais, 1995 m. buvo atidaryta nauja moderni katedra, kuri laikoma Kolumbijos moderniosios architektūros perlu.

Vėliau, esant galimybei, lankysite druskos kasyklą Mina De Sal Nemocon, kur yra didžiausias druskos kristalas, vadinamas „Kolumbijos širdimi“. 

Grįžimas į Bogotą. Skrydis Bogota – Armenija (Pereira) į Kolumbijos Kavos regioną. Nakvynė viešbutyje.    

Pusryčiai. Pažintis su Kolumbijos Kavos regionu. Išvyka į Kokoros slėnį (Valle del Cocora) – vieną gražiausių Kolumbijos slėnių, garsėjančių savo vaškinėmis palmėmis, kurios yra nacionalinis Kolumbijos medis. Aukščiausios pasaulyje (iki 60m) vaškinės palmės (isp. Palma de cera) savaime auga tik šiaurės vakarinėje Pietų Amerikos dalyje - šiaurės vakarų Kolumbijoje ir šiaurės vakarų Peru 1600-3200m aukštyje. Dėl masinių miško kirtimų ir padeginėjimų plečiant galvijams ganyklas, Kokoros vaškinių palmių paplitimo arealas labai susiaurėjo ir jos aptinkamos nedaugelyje vietovių. Pasivaikščiojimas Kokoros slėnyje, mėgaujantis peizažu ir kvapą gniaužiančiais vaizdais.

Vėliau lankysitės  kavos augintojų ūkyje – pažintis su Kolumbijos aukštikalnių kavos auginimo tradicijomis ir jų specifika, degustacija, galimybė nusipirkti lauktuvių. Kolumbijos kava garsi visame pasaulyje, o Kavos regione (Zona Cafetera) jos užauginama daugiausia.

Kelionė vaizdingomis vietomis link Kavos regiono labiausiai turistų lankomo spalvingo Salento miestelio. Kai pagrindinis kelias Popajanas – Kali – Bogota aplenkė Salentą, jis turėjo galimybę išlaikyti savo provincialią autentiką ir tuo likti patrauklus ligi šių dienų. Tai ramus kolonijinės architektūros mietelis, gyvenantis neskubriu ritmu, priklausančiu nuo Kavos regiono  sėkmės ir esantis puikioje geografinėje padėtyje keliaujantiems po Kokoros slėnį. Pagrindinė miesto gatvė pasitinka suvenyrų ir vietos meistrų darbais, gausiu jaukių kavinių ir užeigų. Vakaras Salente.  Grįžimas į viešbutį Kavos regione. Nakvynė viešbutyje, asjendoje.

Pusryčiai. Atsisveikinę su Kavos regionu palei Kaukos upę keliausite link Medeljino. 7 – 8 val. kelionė neprailgs dėl įspūdingų gamtos vaizdų, kuriais gėrėsitės pro autobuso langą, nuolat sustodami pasifotografuoti. Medeljinas – gimtasis garsiausio Kolumbijos menininko Fernando Botero miestas, kuriam jis dovanojo daugumą savo darbų.

2004 m. renovuojant Botero aikštę, supamą parko žalumos, joje ir greta esančiame Antiokijos departamento muziejuje (Museo de Antioquia) įkurdinta kelios dešimtys skulptūrų ir kitų meno dirbinių. 23 F.Botero skulptūros po atviru dangumi – mėgstama turistų pasivaikščiojimo ir fotografavimosi vieta. Tačiau šio miesto vardą garsino dar vienas jo sūnus – Pablas Eskobaras, kartu su kitais narkotikų baronais sukūręs Medeljino kartelį ir užtraukęs Medeljinui pavojingiausio miesto nešlovę.

Pastaruoju metu šio vardo stengiamasi atsikratyti ne tik miestą gražinant, tačiau ir mažinant jo susiskaidymą. Toks pavyzdys - 2011 m. atidarytas garsusis Medeljino eskalatorius po atviru dangumi. Architektas Karlas Eskobaras siekė, jog tai nebūtų tik inžinierinis statinys, o pasitarnautų gyventojams palengvinant susisiekimą ir mažinant nesaugumą. 12 tūkst. 13 komunos rajono gyventojų turėdavo įveikti maždaug 28 aukštų laiptus, pasiekdami savo namus, jau nekalbant apie tai, kad transporto judėjimas rajone buvo beveik neįmanomas. Ir štai 384 m ilgio eskalatorius sumažino ne tik vietos gyventojų atskirtį, bet ir pritraukė nemaža turistų, užmarštin nustumdamas rajono pavojingumą.

Siūlome susipažinti su atsinaujinančiu antru pagal dydį Kolumbijos miestu, pasikelti naujuoju eskalatoriumi, pasižvalgyti iš jo stotelių, pasivaikščioti po gretimas gatveles, garsėjančias savo unikalia Lotynų Amerikai būdinga sienų tapyba (graffiti, murales). Čia Jūsų laukia daug netikėtumų ir puikių nuotraukų.

Lankysite San Antonio parką (Parque San Antonio), kuriame taip pat saugomos kelios F.Botero skulptūros, sulaukusios ypatingo likimo (1995m. bombardavimas, 2000m. atstatymas). Iš čia galima susipažinti su dar viena Medeljino įžymybe – metro sistema. Šis metro buvo įsteigtas ne vien kaip susisiekimo priemonė priemiesčių darbininkams, tačiau ir kaip kultūrinis simbolis, susiejantis marginalizuotus pakraščius, suvienijantis miestą – tai pirmoji metro sistema Kolumbijoje.

Maža to, turinti unikalų tęsinį: funikulierių, kuris prisitaiko prie miesto reljefo. Siūlome pakilti funikulieriumi iš miesto centro į kalną, apžvelgti daugiaveidžius miesto kvartalus, trumpam atsipūsti Arvi parke ir apžiūrėti  modernų architektūrinį  bibliotekos kompleksą (Biblioteca de Espana).

Skrydis Medeljinas – Kartagena. Atvykimas į žaviąją Karibų jūros pakrantę, kur laikas teka lėtai ir kur taip gera mėgautis ramybe.

Pažinties su Kolumbija pabaigai, kaip gurmanišką kelionės desertą, Jums palikome puikiąją Kartageną ir poilsį Karibų jūros salose. Viena nakvynė su pusryčiais Medeljine. Antra nakvynė viešbutyje Kartagenoje.

Pusryčiai. Kartagena - vienas gražiausių Pietų Amerikos kolonijinio stiliaus miestų (patenka į penketuką) ir dažniausiai tituluojamas Karibų jūros pakrantės perlu (UNESCO paveldas), brangiausias akmuo Kolumbijos karūnoje.

Sodri žaluma, parkai, spalvingi pastatai su mediniais balkonais, baltos bažnyčios, jaukios gatvės, gausybė aikščių  kuria neprilygstamą miesto vaizdą, kurį įrėmina gynybinė siena ir įspūdingos tvirtovės. Ispanai ypač saugojo Kartagenos prieigas, nes miestą dėl jo turtų nuolat puldinėjo piratai, bet užimti nepajėgė.

Pažintis su Kartagena. Senamiestis: Laikrodžio vartai (Puerta del Reloj), Inkvizijos rūmai (Palacio del la Inquisicion), Getsemani kvartalo gatvelės, Šv.Petro Klavero bažnyčia (Iglesia de San Perdo Claver), Katedra  (Catedral Basilica Metropolitana de Santa Catalina  de Alejandria).

Neįveikiama San Filipės tvirtovė (Castillo de San Felipe de Barajas) su įspūdinga tunelių sistema, leidusia atvykti ir išeiti iš forto paslapčia, tačiau puikiai saugojusia nuo apsimetėlių atvykimo – tuneliai buvo suprojektuoti taip, kad ateinančiųjų žmonių kojų keliamas garsas buvo girdimas iš toli. Kolumbijos meistrų meno galerijos Las Bovedas, kuriose galima ne tik pasigrožėti vietos meistrų darbais, bet ir įsigyti unikalių dirbinių.

Vakare – laisvas laikas fotogeniškojoje Kartagenoje. Pagal pageidavimą pasivažinėjimas karietomis po naktinį apšviestą miestą ir vakarienė (už papildomą mokestį). Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Laisva diena nuostabiojoje Kartagenoje. Gilesnė pažintis su UNESCO paveldo objektais arba pramogos Karibų jūroje (už papildomą mokestį). Jums bus pasiūlytos išvykos laivu į Baru arba Rosarijo salas (Islas del Rosario).

Šios salos – vienas iš Kolumbijos gamtinių parkų Karibų jūroje netoli Kartagenos, įvertintų dėl koralinių rifų grožio. Tai ištisas archipelagas, kurio salų pakrantės garsėja nuostabiais smėlio paplūdimiais, turizmo nesugadinta gamta ir puikiomis sąlygomis poilsiautojams. Poilsis, maudynės žydroje Karibų jūroje, esant galimybei, paviršinis nardymas (įskaičiuoti pietūs ir paviršinio nardymo įranga). Grįžimas į Kartageną.  Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Atsisveikinimas su Kolumbija. Skrydis Kartagena – Bogota – Kitas. Atvykimas į Ekvadoro sostinę Kitą, antrą aukščiausiai virš jūros lygio įsikūrusią sostinę pasaulyje. Nakvynė viešbutyje. P.S. Skrydis Kartagena – Bogota yra galimas ir 8 dienos vakare.

Svarbu! Yra galimybė pradėti kelionę nuo Ekvadoro sostinės Kito, aplankant Galapagų salas.

Pusryčiai. Šiandien judėsite lėtai ir pratinsitės prie aukštikalnių. Išvyka prie Pululagva (Pululahva) – Andų ugnikalnio Pičinčos provincijoje, 35 km į šiaurę nuo Kito. Geobotaniniame draustinyje esantis ugnikalnis yra palyginti žemas (3356 m virš jūros lygio), miškingais šlaitais. Tai vienas iš dviejų pasaulio ugnikalnio kraterių, kuriame nuo seniausių laikų tebegyvenama (inkų palikuonys kečua gentis). Apžvalga, fotosesija.

Vėliau vyksite prie ekvatoriaus - 'Mitad del Mundo'. „Mitad del Mundo“ (iš ispanų k. –„pasaulio vidurys“) – taip pat yra Pičinčos provincijoje, Šv. Antano parapijoje, 30km  į šiaurę nuo Kito; skirta pažymėti šalį kertantį pusiaują (būtent nuo jo ir kilo pavadinimas Ekvadoras). Čia įkurtas etnografinis muziejus po atviru dangumi. 1979–1982 m. pastatytas 30 m aukščio monumentas, žymintis pusiaujo liniją, nuo jo driekiasi takas per pusiaują. Tiesa, dabartiniais skaičiavimais tikroji pusiaujo linija yra už 240 m į šiaurę nuo tako. Ant monumento yra 4,5 m skersmens gaublys, o paminklo viduje – mažas muziejus. Greta yra  planetariumas, restoranai, vyksta muzikiniai, kultūriniai renginiai. Galimas laisvas laikas muziejui ir pietums, kuriuos siūlo jaukūs Ekvadoro virtuvės restoranėliai (drąsiausiems galimybė paragauti tradiciškai paruoštą Cuy (jūros kiaulytę)). 

Grįžimas į kalnų apsuptą Ekvadoro sostinę, įsikūrusią 2850 m aukštyje virš jūros lygio. Popiet ekskursija Kite, kurio senamiestis yra didžiausias ir nepaisant 1917 m. žemės drebėjimo geriausiai išlikęs Pietų Amerikoje. Miestas įkurtas 16 a. ant inkų griuvėsių  ir jo statytojai sukūrė savitą puošnų architektūros stilių ('Baroque school of Quito'), sulaukusį UNESCO įvertinimo ir globos. Pagrindinė miesto Nepriklausomybės aikštė, Katedra, Prezidentūra, San Francisco ir  Santo Domingo vienuolynai, Jėzuitų bažnyčia ir kolegija La Compañía etc. Vakare išvykimas link Otavalo. Nakvynė viešbutyje, asjendoje prie Otavalo (apie 2600 m virš jūros lygio).

Pusryčiai. Garsiausio Ekvadoro indėniško miestelio Otavalo lankymas. Galėsite nevaržomai pašmirinėti šurmuliuojančioje indėnų minioje, stebėdami jų savitą gyvenimą, grožėtis autentiškais dirbiniais. Galbūt pasiseks pamatyti, kaip vietiniai derasi ne tik dėl lamų, bet ir dėl jūros kiaulyčių.  Bet kuris Ekvadoro turgus – geriausia vieta pažinčiai su šalies kasdienybe. Ypač ryškus didelis ir garsus Pietų Amerikos indėnų Otavalo turgus – tai prekystaliai nukrauti spalvinga tekstile: pončo, apklotai, šaliai, sienų kilimai, diržai (fajas), kepurės, krepšiai. Laikas deryboms ir pirkiniams.

Aplankę turgų, keliausite prie įspūdingos Kuikočia lagūnos (Laguna Cuicocha) – šią lagūną suformavo išsprogęs vulkanas, kurio gilų kraterį užliejęs ežeras puikuojasi dviem išlikusiom lavos suformuotom salom, kurios savo forma panašios į jūros kiaulytes. Ežero pavadinimas indėnų tarme ir reiškia „jūros kiaulyčių ežeras“. Čia Jūsų laukia lengvas pasivaikščiojimas įspūdingoje gamtoje. Vėliau trumpas sustojimas Kotakačio (Cotacachi) miestelyje, garsėjančiame savo odos dirbiniais. Kelionė link Kito, nakvynė viešbutyje arba asjendoje. 

Pusryčiai. Anksti ryte išvykimas į pietus vaizdingiausiu  Ekvadoro  keliu pro ugnikalnius, taip vadinama „vulkanų aveniu“, kuriai vardą davė A. Humboltas. Peizaže dominuoja gražuolis Kotopaksis – antras pagal aukštį Ekvadoro kalnas ir aukščiausias šalies veikiantis ugnikalnis Andų kalnuose (Kotopaksio provincijoje, 75 km į pietus nuo Kito). Ugnikalnio aukštis 5897m virš jūros lygio, paskutinis išsiveržimas - 2015 m. rugpjūčio mėn., pirmą kartą įkopta - 1872 m. lapkričio 28 d. Vulkaninės uolienos Kotopaksio šlaitus nuspalvina juodai ir raudonai, gaivia žaluma vilioja ugnikalnio papėdė, iš tolo šviečia sniegu spindinti viršūnė.

Grožėdamiesi įspūdingais kalnų vaizdais, važiuosite pro spalvingus šlaituose  ir slėniuose dirbamos žemės sklypus.  Po kelių valandų kelio (170 km) pasieksite Kilotojos lagūną (Laguna Quilotoa) -  vandens sklidiną ugnikalnio kalderą, labiausiai nutolusią į vakarus Ekvadoro Anduose. Kilotojos lagūna – vienas vaizdingiausių Ekvadoro gamtovaizdžių, išsiskiriantis ne tik 250m gylio krateriu bei ežero vandens spalva, priklausomai nuo oro sąlygų spindinčia smaragdu ar tamsiu mėliu, bet ir turistams sudaryta galimybe nusileisti stačiu kraterio šlaitu ir pasiekti patį ežerą. Nusileidimas užtrunka iki 40 min., pakilimas – iki 2 val. (greičiau galima pakilti arkliukais, susimokėjus apie 15 dolerių). Nenorintiems leistis žemyn – galimybė apeiti ežerą kalderos krantais, kurie yra gana skardingi (aukštis 3810 – 3915 m virš jūros lygio, trasos ilgis 3 km, trukmė net iki 5 val., bet galima eiti tik atskiras atkarpas. Keliai ir trasos saugios, eiti draudžiama esant lietaus ar rūko tikimybei). Jūsų pasivaikščiojimo trukmė priklausys nuo oro sąlygų ir laiko rezervo.

Vėliau kelias ves Pastasa upės tarpekliais. Pastasa, seniau dar vadinta Sumatara – upė Ekvadore ir Peru, Maranjono kairysis intakas, prasidedantis Ekvadoro Tunguragvos provincijoje, Tunguragvos ugnikalnio papėdėje, ties Banjos miesteliu susiliejus Patatės ir Čambos upėms, ištekančioms iš Andų kalnų. Vakarop pasieksite debesų miškų supamą terminį Banjos miestelį, vadinamą „vartais į Amazonės džiungles“ įsikūrusį ugnikalnio papėdėje 1820 m aukštyje virš jūros lygio. Nakvynė viešbutyje, asjendoje Banjos apylinkėse.

P.S. Esant galimybei, maudynės karštųjų versmių baseinuose (už papildomą mokestį).

Pusryčiai. Banjos de Agva Santa arba tiesiog Banjos –  svarbus šalies turistinis centras. Mieste yra Agva Santos Mergelės katedra su paminklu Mergelei Marijai, kuri, kaip tikima, pasirodžiusi šalia krioklio. Trykšta Tunguragvos ugnikalnio dovanotos šiltosios versmės, dėl kurių miestelis ir gavo savo pavadinimą Banjos (ispanų kalba „vonios“). Čia galėsite paragauti iš cukranendrių gaminamų saldumynų, nusipirkti medžio raižinių ir kitų suvenyrų.

Jūsų laukia adrenalino kupina atrakcija - „Pasaulio pakraščio sūpynės“, įkurdintos ant didžiulės uolos prie Medžio namo  (La Casa del Árbol (The Treehouse))  ir pasitinkančios drąsuolius jas išmėginti  2660 m aukštyje virš jūros lygio. Būtent šie drąsuoliai išvys tikrąja to žodžio prasme kvapą užgniaužiančią panoramą, apimančią Tunguragvos ugnikalnį ir žalius slėnius. Nuostabi vieta nuotraukoms.

Netoli nuo Banjos prasideda Ljanganateso nacionalinis parkas, pasižymintis krioklių gausa, vaizdingomis kalnų panoramomis. Pasak legendos, parko teritorijoje yra inkų paslėptas gausus Ljanganateso lobis. Po adrenalino pliūpsnio išvyka Kaskadų keliu (Route of the Cascades, Ruta de las Cascadas),  kuriame keliausite pro įspūdingus krioklius, subtropinę augmeniją (laukinės orchidėjos) etc., kol pasieksite didžiausią „Velnio katilo“ krioklį (El Pailón del Diablo, “Cauldron of the Devil”). Pasivaikščiojimas link ypač fotogeniško krioklio, sustojimai nuotraukoms apžvalgos aikštelėse prie šniokščiančio vandens srauto. Išbandysite ir tarabitą, tradicinį keltuvą, kuriuo pakilsite iki „Nuotakos nuometo“ krioklio.

Šiandien sužinosite ir pajusite kas yra rūko, arba debesų miškai – tropikų ir subtropikų visžaliai drėgnieji kalnų miškai, kuriuose miško skliauto ar žemesniame aukštyje nuolat tvyro debesų migla. Tokie miškai susidaro pavėjinėse kalnų pašlaitėse, esančiose netoli vandenyno,  ir dėl nuolatinės miglos tokiuose miškuose oras prisotintas drėgmės, todėl medžių kamienai padengti tankia samanų danga. Gausu induotinių epifitų, medinių paparčių. Miškuose nuolat „lyja“ -  rūkas kondensuojasi ant medžių lapų ir nulaša. Vakarop pasieksite Riobambą (arba Alausi), nakvynė Riobamboje (arba Alausi). Nakvynės vieta priklauso nuo to, kaip anksti išvyksta traukinys. Nakvynė viešbutyje, asjendoje.

Pusryčiai. Ryte vyksite į netoli Alausi miestelio esančią apžvalgos aikštelę, nuo kurios atsiveria Andų aukštikalnių panorama ir kvapą gniaužiantys vaizdai į „Velnio nosies“ (El Nariz del Diablo, Devil's Nose), stačiais kalno šlaitais besileidžiantį, geležinkelį.

Tai viena garsiausių ir vaizdingiausių pasaulyje geležinkelio atkarpų. Kažkada šis geležinkelis, laikomas kone technikos stebuklu, kirto visą šalį – traukinio bėgiai jungė sostinę Kitą su pietuose įsikūrusiu Gvajakiliu. Šiuo metu nevyksta išvykos „Velnio nosies“ traukiniu. GRŪDA seka situaciją ir, atnaujinus traukinio maršrutą,  iš karto pasiūlys savo keliautojams.

Vėliau vyksite į Kuenką. Pakeliui sustosite svarbiausioje ir geriausiai išlikusioje inkų archeologinėje radimvietėje Ingapirka (kečua k. „inkų siena“).

Tai senovinio inkų miesto ir sakralinio komplekso liekanos, išsidėsčiusios ant žole apaugusios kalvos maždaug 3100 m aukštyje virš jūros lygio. Dar prieš pastatant Saulės šventyklą inkai šią vietą laikė šventa. Vaikščiodami po radimvietę, ją apžiūrėsite, sužinosite daug įdomaus apie inkų gyvenimą, jų apeigas ir ritualus. Vakarop atvyksite į Kuenką (2560 m virš jūros lygio). Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Pažintis su Kuenkos miestu, žymiu gausiu kolonijinės architektūros paveldu. Šis miestas konkuruoja su Ekvadoro sostine dėl gražiausio šalies miesto titulo. 1999 m. Kuenka dėl savo architektūros įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Svarbiausi miesto objektai yra Gėlių aikštė, Senoji katedra (pastatyta 1567 m.), Naujoji katedra (1967 m.), kitos XVI–XVII a. bažnyčios ir vienuolynai (El Carmen de Asuncion, La Concepcion), galerijos, apžvalgos aikštelė. Sakoma, kad Kuenka yra europietiškiausias miestas visoje Lotynų Amerikoje. Miestas garsėja sidabro dirbiniais ir galvos apdangalų gamyba. Kepurės ir skrybėlės parduodamos specialiose parduotuvėse, o turguje galima pamatyti, kaip jas pina indėnės. Panamomis vadinamų kepurių tikroji tėvynė yra Kuenka. Iš šio Ekvadoro miesto jos buvo eksportuojamos į Panamą nuo saulės kaitros besivaduojantiems kanalo statytojams.

Vėliau važiuosite link Kachaso nacionalinio parko, garsėjančio 275 Andų aukštikalnių ežerais ir kriokliais, ypatingu tundros ir pievų kraštovaizdžiu (3100 - 4450 m virš jūros lygio). Čia gyvena daug endeminių, nykstančių gyvūnų. Kartais pasiseka pamatyti šventąjį indėnų paukštį kondorą.

Toliau kelionė į Gvajakilį, pagrindinį Ekvadoro uostą ir didžiausią šalies miestą, išsidėsčiusį prie Gvajaso upės, netoli Gvajakilio įlankos Ramiojo vandenyno pakrantėje. Gvajakilis lenkia sostinę ekonomine galia – čia įsikūrę daugiau nei pusė Ekvadoro kompanijų –  ir varžosi dėl politinės įtakos šalyje. Gvajakilyje keliautojus žavi į kalną kopiantis spalvingas senasis kvartalas. Siūlome pasivaikščioti krantine, stabtelėti miesto parke fotosesijai su šėliojančiomis iguanomis. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Nuvežimas į oro uostą. Skrydis į Europą. Grįžimas į Lietuvą.

Kelionės kaina asmeniui 2-viečiame kambaryje: nuo  4299 EUR, kai grupėje ne mažiau 16 turistų.

SVARBU: kelionė įvyksta susirinkus ne mažiau 10 turistų, tuomet kelionės kaina asmeniui 2-viečiame kambaryje nuo 4699 EUR.
 

SUPER EKSKLIUZYVAS LAUKINĖS GAMTOS MYLĖTOJAMS IR IŠSKIRTINIŲ POTYRIŲ KOLEKCIONIERIAMS

GALAPAGŲ SALOS – GYVASIS EVOLIUCIJOS MUZIEJUS

Ekvadorui priklausančios Galapagų salos – tai mažas vulkaninių salų archipelagas Ramiajame vandenyne, nutolęs apie tūkstantį kilometrų nuo Pietų Amerikos žemyno. Galapagus sudaro 19 didesnių ir apie 100 miniatiūrinių salelių. Visos jos išskirtinės, nes atsirado skirtingu laiku ir nevienodomis sąlygomis. Salos garsios neliesta unikalios augalijos ir bebaimės laukinės gyvūnijos įvairove. 13-oje pagrindinių ir 6-se mažesnėse salose, susiformavusiose taip toli nuo žemyno, gyvena daugybė endeminių gyvūnų rūšių, būdingų tik šioms saloms. Netikėta netoli pusiaujo pamatyti Galapagų pingvinus, akį traukia jūroje plaukiojančios iguanos, jūrų liūtai, ruoniai, banginiai, gigantiški vėžliai – tarsi kokie judantys rieduliai. Atskirose salose net tos pačios rūšies gyvūnai gana ryškiai skiriasi – tą pastebėjo jau Č.Darvinas, aplankęs Galapagus 1835 metais, padirbėjęs jų „gyvojoje laboratorijoje“ ir po to sukūręs natūralia atranka paremtą garsiąją evoliucijos teoriją. Galapagų salos – paukščių rojus: išdidžiai žingsniuoja neskraidantys kormoranai, raudonuoja flamingų kolonijos, klega pelikanai, kikiliai, didingosios fregatos, mėlynakojai paukščiai „bubiai“ – mėlynakojai padūkėliai. Įspūdinga ir salų augmenija: pakrantėje  - mangrovės, tolėliau – aukšti kaktusai ir dygliuoti krūmai, skalezijų miškai, augantys klampiame molyje, mediniai paparčiai. Virš jų visų, aukštai ant ugnikalnių, auga spygliuoti kaktusai opuntijos.  Kiekviena sala yra savita savo landšaftu, kurį puošia vulkanų kūgiai ir juose tyvuliuojantys ežerėliai, pūkšinčios fumarolės, platūs balto ir žalsvai juodo smėlio paplūdimiai. Nors pagrindinis tikslas Galapaguose yra laukinės gamtos stebėjimas, bet maudynės, paviršinis bei giluminis nardymas skaidriame vandenyje tarp spalvingų žuvų ir koralų, yra daugelio keliautojų svajonė, kaip ir pasivaikščiojimas požeminiais lavos tuneliais. UNESCO globojamose ir saugomose unikaliose Galapagų salose leidžiasi ribotas lėktuvų skaičius, o griežtai kontroliuojami lankytojai gali keliauti tik lydimi licencijuoto nacionalinio parko gido.

Pusryčiai. Skrydis Gvajakilis – Baltros salos oro uostas.

Atvykus transferas į Santa Kruso arba Isabelos salą, apsigyvenimas viešbutyje. (5 dienos, 4 nakvynės viešbutyje, 4 pusryčiai, 4 pietūs, 4 vakarienės). Patogiausias būdas keliauti po Galapagus – plaukti laiveliais nuo vienos vulkaninės salos iki kitos, grįžtant nakvoti į Santa Kruso arba Isabelos salą.  

Antroje pagal dydį archipelago saloje - Santa Kruso - nufotografuosite kraterius dvynius, pasivaikščiosite po lavos tunelius. Jums bus pasiūlyta išvyka į Č. Darvino tyrimų stotį, kuri taip pavadinta primenant, jog būtent Galapagų salų gamta įkvėpė garsųjį tyrinėtoją parašyti veikalą „Rūšių atsiradimas“. Apsilankymas Tortuga (Vėžlių) paplūdimyje, kuris vadinamas pačiu gražiausiu dėl puikios maudynėms tinkamos balto, švelnaus smėlio pakrantės ir natūralios jūrinių iguanų bei paukščių (ypač flamingų) kaimynystės.

Be gausybės jūrinių iguanų čia galima sutikti jūrinių vėžlių ir net mažų rykliukų. Iš Puerto Ajoros į Tortuga paplūdimį nueisite pėsčiomis per 45 min arba nuplauksite vandens taksi (apie 10 USD asmeniui į vieną pusę). Laisvas laikas  didžiausiame  archipelago mieste Puerto Ajoros, kur galėsite paskanauti vietinės virtuvės patiekalų. Žiūrėkite, ką valgo linksmi, triukšmingi ir apkūnūs vietiniai ir sėskite greta jų, nepaisydami ypatingos švaros, tačiau būdami garantuoti dėl maisto kokybės ir adekvačių kainų. Ką gi valgo vietos žmonės: krabų sriubą, aštuonkojų, kitų jūrų gyvių ar mėsos troškinį, užsigerdami saldžiomis šviežiai spaustomis sultimis. Už kelių kvartalų kavinėje turistams vieno patiekalo kaina bus penkeriopai didesnė, bet šypsenų ir apkūnumo mažiau.

Isabelos sala – didžiausia archipelage – garsėja veikiančiu 1707 metrų aukščio Volfo ugnikalniu. Jūsų laukia maudynės ir paviršinis nardymas Concha de Perla – natūralioje lagūnoje. Jeigu lydės sėkmė, plaukiosite kartu su jūrų liūtais, vėžliais ir pingvinais krištolinio skaidrumo vandenyje.

Galimybė apsilankyti  "La Galapaguera" – vėžlių veisimo centre. Galapaguose negausu augalų ir gyvūnų rūšių, bet dauguma jų yra savitos. Tik čia dar galima pamatyti dramblinių vėžlių ir neskraidančių kormoranų. Tik čia veisiasi jūrinės ir kaktusais mintančios sausumos iguanos. Juodos jūrinės iguanos – vieninteliai ropliai pasaulyje, sugebantys maitintis po vandeniu. Buku snukučiu jos ėda dumblius kąsdamos šoniniais dantimis kaip šunys. Šiuos nuostabius gyvūnus galima pamatyti tik Galapaguose. Sušalusios vėsiame vandenyje, iguanos turi sušilti, todėl išlipusios į krantą prisiploja ant smėlio ar užropoja ant akmenų. Isabelos pakrantėje jų šimtai – didelių ir mažų. Jos ropinėja ne tik prie vandens, bet ir vaikštinėja po miestelį. Isabelos saloje keliautojai grožisi mangrovėse žirgaliojančiais rožiniais flamingais, kopia į Siera Negra vulkaną, kurio apie 10 km diametro krateris yra didžiausias Galapaguose ir antras pagal dydį pasaulyje po Ngorongoro kraterio.

Būsite nuvežti prie pradinio maršruto taško. Maždaug po 1.5 val. ėjimo pasieksite Sierra Negra vulkano kraterio sieną. Apžvelgę kraterį ir pasidarę efektingų nuotraukų, grįšite atgal. Vėliau apžiūrėsite 100 m ilgio ir 7 m aukščio iš lavos blokų kalinių pastatytą sieną. Nuo 1946 m. iki 1959 m. Isabelos saloje buvo kalėjimas, garsėjęs sunkiomis gyvenimo ir darbo sąlygomis, todėl statinys buvo pavadintas  „Ašarų siena“. Esant galimybei, lankysite Tintoreras paplūdimį, kur stebėsite jūrų liūtus, rykliukus, Galapagų pingvinus ir jūrines iguanas.

Esant galimybei (jei bus pageidaujančių) už papildomą mokestį užsakysime išvykas į rečiau lankomas ir sunkiau pasiekiamas saleles. Kiekviena Galapagų salyno sala yra savita – turi kuo pasigirti Bartolomėjaus, Santa Fe, Floriano, Seymouro, Espanjolos, Genovesos ir kitos salos.

DIENOS IŠVYKA Į BARTOLOMĖJAUS SALĄ.
Į šią salą galima nuvykti autobusu ir laiveliu. Pirmiausia važiuojama 42 km iš Puerto Ajoros iki Itabakos kanalo, po to sėdama į laivelį ir plaukiama apie 30 km iki Bartolomėjaus salos.
Nedidukė vulkaninės kilmės sala prisišliejusi prie pat rytinės Santjago salos pakrantės garsėja pribloškiančiu kraštovaizdžiu. Juodi lavos laukai kontrastuoja su jauna ryškiai žalia augmenija ir smėlėtais paplūdimiais. Mediniais laiptukais pakilę į aukščiausią vulkano kraterio tašką, gėrėsitės įspūdingu vaizdu į artimiausias salas ir pribloškiančią Pinnacle Rock panorama.
- Paviršiniam nardymui ir maudynėms skirta apie 1 val.
- Turas su pietumis.

Svarbu! Galapagų nac. parko administracija turi teisę keisti lankomas salas ir jų objektus (priklausomai nuo oro salygų, gyvūnų susitelkimo vietų ir kt.).

Pervežimas į Baltros oro uostą. Skrydis į Gvajakilį arba Kitą. Laisvas vakaras. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Nuvežimas į oro uostą. Skrydis į Europą. Grįžimas į Lietuvą.

Svarbi informacija. Pateikiame pigiausią 5d (4n) turo į Galapagų salas su profesionaliu kelionės vadovu iš Lietuvos variantą (turo trumpinti nerekomenduojame, nes kaina sumažėja nežymiai). Pageidaujantiems galime pasiūlyti ilgesnės trukmės turus jachtomis arba kruiziniais laivais.

Orientacinė Galapagų salų turo kaina (1 asmeniui 2-čiame kambaryje) nuo 2350 EUR (vykstant ne mažiau 10 turistų).

Pastaba: turas užsakomas Lietuvoje. Turo kaina gali keistis priklausomai nuo užsakomų papildomų paslaugų ir keičiantis lėktuvų bilietų kainoms.

Įskaičiuota į kelionės kainą

• Lėktuvų bilietai skrydžiams Gvajakilis – Baltra – Gvajakilis arba Kitas.
• Visi pervežimai.
• 4 nakvynės turistinės klasės viešbutyje.
• Maitinimas: 4 pusryčiai, 4 pietūs, 4 vakarienės.
• Ekskursinė – pramoginė programa Galapagų salose.
• Paviršinio nardymo reikmenų komplektas.
• Vietinio anglakalbio gido (gamtininko) paslaugos.
• Profesionalaus GRŪDOS kelionių vadovo paslaugos.

Neįskaičiuota į kelionės kainą

• Migracinė kortelė Galapagų salose „Ingala“ ~20 USD.
• Galapagų salų nacionalinio parko lankymo mokestis ~100 USD.
• Isabelos salos lankymo mokestis ~10 USD.
• Dienos išvyka į Bartolomėjaus arba kitą salą (kaina tikslinama).
• Gėrimai pietų ir vakarienės metu, arbatpinigiai vietos gidams, vandens taksi paslaugos (nuo 1 USD), asmeninės išlaidos.