Nuotykių safaris po Rytų Afriką: Kenija - Tanzanija, aplankant garsiausius šių šalių laukinės gamtos parkus. Poilsis Indijos vandenyno salose 10d. (11d)

Skrydis iš Vilniaus su persėdimu Stambule. Skrisite su geriausiomis Europos avialinijomis „Turkish Airlines“ – patogiais ir moderniais lėktuvais. Skrydis tikrai neprailgs: galima žiūrėti filmus, žaisti žaidimus, klausytis muzikos, stebėti skrydžio eigą ar užsiimti kita mėgstama veikla. Taip pat skrydžio metu „Turkish Airlines“ Jus lepins skaniu maistu ir gėrimais. Naktį atskridę į Kenijos sostinę Nairobį ir oro uoste sutvarkę įvažiavimo į šalį formalumus, vyksite į viešbutį. Poilsis viešbutyje Nairobyje.

Iš ryto paliksite Nairobį ir vyksite prie Nakuru ežero. Šis seklus vandens telkinys, apsuptas pelkių, miško bei pievų, skalauja ketvirtojo pagal dydį Kenijos miesto Nakuru krantus ir yra nutolęs apie 160 km nuo Nairobio. Ežerą maitina trys pagrindinės upės: Njoro, Makalia, Enderit ir keletas šaltinių. Seniau Nakuru ežeras buvo vadinamas „paukščių šventykla“, vėliau- 1968m. jis gavo nacionalinio parko statusą ir tapo vienu lankomiausių Kenijos nacionalinių parkų ir viena nuostabiausių laukinės gamtos vietų pasaulyje.

Šis parkas yra garsus vandens paukščių, mintančių ežero augmenija ir žuvimis, įvairove. Čia galėsite pamatyti geriausią ornitologijos spektaklį žemėje - kai matai pulkus rožinių flamingų, tarp jų tingiai vaikštinėjančius pelikanus, kormoranus ir debesis kitų spalvingų, egzotiškų paukščių, jautiesi tarsi kine. Nakuru gyvena 450 rūšių paukščių, tarp jų ir didieji rožiniai flamingai. Esant geroms oro sąlygoms čia susirenka nuo 1 iki 2 mln. šių karališkų paukščių ir ežero pakrantės iš tolo atrodo tarsi rausvai nudažytos.

Kiekvieną atvykusį pribloškia gausybė paukščių, tiesiog dengiančių ežerą. Šioje vietoje yra neabejotinai didžiausia pasaulyje rožinių flamingų populiacija. Kenija – tikras ornitologų rojus, čia gyvena 1137 paukščių rūšys. Parke taip pat gyvena apie 56 rūšys žinduolių. Jeigu lydės sėkmė, pamatysite juoduosius (itin retus) ir baltuosius raganosius (jiems apsaugoti ir buvo įkurtas parkas), žirafas, antilopes, buivolus, zebrus, šernus, liūtus ir kitus gyvūnus.

Maitinimas: pusryčiai, pietūs, vakarienė. Nakvynė lodžijose arba stacionariose stovyklavietėse (miegama lovose).

Palikę Nakuru ežerą, vyksite į masajų žemę. Kelkraščiuose dažnai galima pamatyti piemenis, ganančius savo bandas. Šių dviejų dienų tikslas- populiariausias Kenijoje Masai Mara nacionalinis parkas ir žvėrių stebėjimas jame. Masai Mara (Kenija) su Serengečio parku (Tanzanija) sudaro vieną ekologinį vienetą. Parkas buvo įkurtas 1948 metais, jo plotas apie 1700 km². Dėl ypatingos geografinės padėties kalvotame ir pakankamai drėgmės gaunančiame Masai Maros nacionaliniame parke galima pamatyti daugelį Afrikos savanose gyvenančių gyvūnų rūšių- tai tikra laukinių žvėrių karalystė. Čia veisiasi visi Rytų Afrikoje sutinkami gyvūnai. Neatsibosta stebėti antilopes gnu, gazeles, zebrus, raganosius. Įspūdingai atrodo milžiniškos buivolų kaimenės, nudažančios savo juoda spalva savanos platybes. Masai Maroje gausu maisto stambiesiems žinduoliams, tokiems kaip žirafos ir drambliai.

Ko tik nepamatysi! Hienos, šakalai, leopardai, liūtai ir daugybė kitų Afrikos gyvūnų. Dauguma jų gyvena kaimenėmis, vieni kitus saugo. Taip pat šiame parke tekančiose vandeningose Maros ir Talek upėse ištisus metus knibžda gausybė begemotų ir krokodilų, laukiančių grobio. Stebėdamas gyvūnų gyvenimą geriau supranti, ką reiškia išlikti laukinėje gamtoje, ką reiškia kova už būvį. Viskas natūralu- gyvenimas ir mirtis čia yra greta... Masai Mara įspūdinga savo peizažų įvairove - tai ir kalvos, ir atskiri kalnai, ir vešliais miškais pasipuošę upių krantai, užleidžiantys vietą toliau nuo upės augantiems krūmynams ir savanoms. Masai Maroje didžioji baltabarzdžių antilopių gnu, gazelių, zebrų migracija dažniausiai prasideda tarp rugpjūčio ir rugsėjo mėnesių ir tęsiasi iki spalio, lapkričio mėnesių.

Tarp lapkričio ir sausio mėnesių palaipsniui prasideda šių gyvūnų migracija atgal į Serengetį. Nuilsę gyvūnai susiburia prie Maros upės krantų ir laukia savo eilės, kada galės keltis į kitą krantą. Šį nepaprastą gamtos reginį kai kurie turistai stebi ir skriedami oro balionu. 

P.S Esant galimybei bus pasiūlytas safaris oro balionu, apsilankymas masajų kaimelyje arba safaris pėsčiomis (už papildomą mokestį).  

Maitinimas: 2 pusryčiai, 2 pietūs, 2 vakarienės. 2 nakvynės lodžijose arba stacionariose stovyklavietėse (miegama lovose).

Šiandien palikę Masai Marą, įvažiuosite į Tanzaniją ir pasieksite Viktorijos ežero pakrantę. Atstumas ~ 380 km, kelionė truks apie 7 val. Viktorijos ežeras, skalaujantis Kenijos, Tanzanijos ir Ugandos krantus, yra didžiausias Afrikos ežeras ir antras pagal dydį pasaulyje. Tyvuliuojantis 1,134 metrų aukštyje virš jūros lygio, jis užima 69,485 kv/km plotą ir suteikia prieglobstį daugeliui Afrikos paukščių ir kitų gyvūnų. Ežeras maitina ir vietos gyventojus – jo pakrantėse gausu žvejų kaimelių.
Keliaudami palei Viktorijos ežerą turėsite galimybę pabendrauti su vietos gyventojais, žvejais, turgeliuose pasidairyti suvenyrų.

Maitinimas: pusryčiai, pietūs, vakarienė. Nakvynė lodžijose arba stacionariose stovyklavietėse (miegama lovose)

Iš ryto, jeigu leis oro salygos, plaukiosite valtimis po Viktorijos ežerą ir pabendrausite su vietos gyventojais.
Vėliau, palikę Viktorijos ežerą, pajudėsite link Serengečio nacionalinio parko – vieno gražiausių pasaulyje gyvūnijos ir augalijos draustinių, plytinčio Tanzanijos šiaurėje ir besiribojančio su Kenija bei jos Masai Mara rezervatu. Pietryčiuose Serengečio parkas ribojasi su Ngorongoro draustiniu, likusią jo teritoriją supa kontroliuojamos medžiojimo zonos, rezervatai. Serengečio ekosistema yra viena seniausių pasaulyje, manoma, jog jai būdingi klimato, augalijos bei gyvūnijos bruožai per pastaruosius milijonus metu nedaug kuo ir pakito.

1913 metais keliaudamas iš Nairobio į pietus Stewartas Edwardas White pažymėjo: Mylių mylias traukėme per išdegintą žemę... Vėliau išvydau prie upės žaliuojančius medžius, nuėjau dar dvi mylias ir pasijutau esąs rojuje“. Taip White apibūdino legendinį Serengetį. Serengečio nacionalinio parko plotas – 14631 kvadratinis kilometras. Jis apima begalines banguojančias lygumas, kurios kartu su Ngorongoro draustiniu ir masajų Mara draustiniu kerta Kenijos sieną ir suteikia prieglobstį didžiausiai ir įvairiausiai pasaulyje laukinių augalų ir gyvūnų populiacijai. „Siringitu“ masajų kalba reiškia „vietą, kur žemė tęsiasi amžinai“. 1951 metais teritorijai suteiktas nacionalinio parko statusas. Nacionaliniame parke žmonės negyvena, išskyrus rytiniame pakraštyje įsikūrusius masajų piemenis, ūkininkystė sparčiai plėtojama vakariniame pakraštyje. Pastangos apsaugoti gamtą atsipirko su kaupu – Serengetis klesti.

Unikalus įvairių arealų derinys sukuria nuostabią laukinio gyvenimo gausą – lygumose klajoja apie tris milijonus didelių gyvūnų. Serengetis garsėja daugybe antilopių rūšių. Čia gausu raganosių, dramblių, žirafų, begemotų ir įvairių plėšrūnų, liūtų, gepardų, leopardų ir hienų. Bet sausros ir ligos lengvai pažeidžia trapią ekosistemą, tad reikalinga rūpestinga priežiūra, kad būtų išsaugotas šis laukinių augalų ir gyvūnų prieglobstis.

Atvykę į Serengetį, ruošitės vakariniam gyvūnų stebėjimui. Visą kitą dieną (7-tą) praleisite žinomiausiame pasaulyje gyvūnijos ir augalijos draustinyje. Saulei tekant, vyksite į kvapą gniaužiantį rytinį safarį stebėti gausybės laukinių žvėrių. Papietavę tęsite pažintį su garsiojo parko gyventojais jau leidžiantis saulei.

Parko pasididžiavimas – gausi liūtų populiacija (apie 3000). Čia pat ganosi ir svarbiausias liūtų „maistas“ – apie 500000 tūkstančių zebrų ir 1,5mln. antilopių gnu. Savanos pakraštyje, netoli Viktorijos ežero, teka Grumečio (Grumeti) upė, kurios krantai apaugę tankiais miškais. Sekliose upės vietose veisiasi Nilo krokodilai, laukdami, kol ištroškęs ir dėl to nelabai atsargus gyvulys ateis atsigerti į jų kontroliuojamą zoną. Plėšrieji ropliai atakuoja žaibiškai, iškart įtraukdami auką po vandeniu... Netrūksta čia ir agamų – šie driežai mėgsta kaitintis ryto saulės spinduliuose ant uolų ir akmenų.

Parke aptinkama apie 500 rūšių paukščių. Nemaža dalis paukščių migruodami laikosi stambių žvėrių kaimynystės, pvz.: nuo pramintų žvėrių takų nenukrypsta „sanitarinė policija“ – grifai, marabu, sekretoriai, laukinės patarškos. Nepamirštami reginiai su flamingų ir gandrų pulkais. Afrikos strutis savanose gerai mato visą apylinkę ir pavojų pastebi iš tolo. Gali netgi įspėti kitus gyvūnus, todėl nemažai kanopinių laikosi arčiau stručių pulkų.

Maitinimas: 2 pusryčiai, 2 pietūs, 2 vakarienės. 2 nakvynės lodžijose arba stacionariose stovyklavietėse (miegama palapinėse).

Ryte atsisveikinsite su Serengečiu ir judėsite toliau. Po Serengečio kelias drieksis link kupino gyvybės Ngorongoro, kuriame susipina nuostabūs peizažai, laukinė gamta bei masajų svetingumas. Pakeliui aplankysime Olduvai Gorge – Olduvai tarpeklį – unikalią vietą, kurioje aptikti bene pirmųjų, sumaniųjų žmonių pėdsakai, datuojami 2 mln. metų. Šiame „žmonijos lopšyje“ iki šiol atrandama daug suakmenėjusių iškasenų. Iš kai kurių galima spręsti, kad ir antilopės gnu Serengečio apylinkėse ganosi jau daugiau nei milijoną metų. Lankysite vieną garsiausių pasaulyje antropologijos muziejų po atviru dangumi.

Pakeliui link Ngorongoro aplankysite (esant galimybei) vietinius gyventojus – masajus. Iš visų 124 Afrikos genčių, tai ryškiausia, labiausiai besilaikanti tradicijų ir labiausiai žinoma Rytų Afrikos klajoklių gentis. Genčių kraustymosi metu XV amžiuje ši karinga, tik gyvulininkyste besiverčianti gentis į Kenijos teritoriją, manoma, atklydo iš pietų Sudano. Laikui bėgant masajų gentis, skirtingai nuo kitų, sugebėjo išsaugoti senuosius papročius ir nuo senovės susiklosčiusį gyvenimo būdą. Patys masajai save laiko aukščiausia ir reikšmingiausia Afrikos tauta. Laikinos jų gyvenimo vietos vadinamos manyatt’ais. Manyatt’as- tai nedidelis kaimelis iš 5-7 trobelių, kurios yra daromos iš šakų, naudojant mėšlą ir molį. Žmonės gyvena tiesiog laukuose, nedidelę teritoriją aptvėrę tvora iš medžių šakų. Gyvuliai iki šiol labai svarbi jų gyvenimo dalis. Masajai geria ne tik karvės pieną, bet ir kraują. Masajų moterys plikai skuta galvas. Masajų vyrai, visiškai nuogą kūną apsisiautę raudonu audeklu, visuomet nešiojasi ietį ar lazdą, plaukus ir kūną tepa avių lajumi ir ochros dažais.

„Mergaitėms, kaip ir berniukams, kai išdygsta nuolatiniai dantys maždaug septynerių metų, du apatiniai priekiniai išraunami, kad nelaimės ar ligos atveju per taip atsiradusią skylę būtų įmanoma vandeniu ir kitu skystu maistu palaikyti gyvybę. Septynerių, aštuonerių metų sulaukusiems vaikams metaliniu lauže įkaitintu virbalu praduriama skylė dešinės ausies viršutinėje dalyje. Kai žaizda užgyja, kita skylė praduriama kitoje ausyje. Šios skylės ir išrauti dantys yra masajų genties atpažinimo ženklai. Po metų ar dvejų stipriai apipjaustomi pirmiausia dešinės, žaizdoms sugijus, ir kairės ausies speneliai. Išpjaunamos didžiulės skylės. Stengiamasi kuo labiau ištempti ausų spenelius, į skyles įdedami sunkūs mediniai kamščiai ar metaliniai kaiščiai. Didelė skylė, žemai nutįsę ausų spenelių likučiai – masajų grožio etalonas.“ (Eglė Aukštakalnytė Hansen). Papuošalus mėgsta visi: ausys net ištemptos nuo auskarų svorio, ant kaklų – žiedai, moterų apavas spaudžia kojas, kad pėdos būtų kuo mažesnės. Beje, stipriosios lyties atstovai labiau mėgsta dabintis – jų šukuosenos prikaišytos spalvotų karoliukų, žiedų, pripinta daugybė kasyčių.

Atvykę prie didingojo Ngorongoro, vyksite į įspūdingą safarį po unikalųjį kraterį. Čia neleidžiama važinėti didelėms transporto priemonėms, tad persėsite į specialius nedidelius keturiais ratais varomus safario džipus. Ngorongoro krateris yra viena didžiausių pasaulio kalderų – apie 18 km skersmens ir beveik taisyklingai apskrita. Ngorongoras - vienas iš užgesusių ugnikalnių, kitados jis buvo kūgio pavidalo ir beveik dvigubai aukštesnis nei dabar. Tačiau maždaug prieš 2,5 mln. metų išsiveržus ugnikalniui, kai po juo buvusios magmos židinys ištuštėjo, kūgio viršūnė susmego. Dabar iš jo likusi tik Apskritojo stalo kalva šiaurės vakarinėje kraterio dalyje. Krateris įtrauktas į pasaulio paveldo sąrašą ir yra saugomas kaip unikali teritorija, kuriai nėra lygių visame Afrikos žemyne. Jo forma tapo saugiu prieglobsčiu gyvūnams. Dabar tai – tikra gyvenimo laboratorija, kur iš viso pasaulio suvažiavę mokslininkai tyrinėja plėšrūnų ir žolėdžių ryšius bei genetinę izoliaciją. Kitaip negu už kraterio ribų gyvenantieji, Ngorongoro bandos nemigruoja, teikia pirmenybę maitinimuisi lygumose lietinguoju laiku ir Munge pelkynams sausringuoju laiku. Vandens ir pašaro čia  pakanka visus metus, todėl nėra reikalo traukti į kitas vietas. Taip susikūrė Ngorongoro laukinės gamtos mikrokosmas Rytų Afrikoje.
Kadaise krateris priklausė masajams. 1958 metais gentys išsikraustė iš Ngorongoro, tačiau ir šiais laikais jie dar atgena gyvulių bandas.

Stebėti gyvūnų visureigiais nusileisite žemyn 600 metrų į Ngorongoro kraterį („didelę duobę“). Šis krateris - tarsi laukinio Rytų Afrikos gyvūnijos pasaulio pavyzdys. Jo dugne, užimančiame 265 km², galima pamatyti vieną didžiausių Afrikoje gyvūnijos kiekį, apytikriai priskaičiuojama apie 30 000 žinduolių ir paukščių rūšių, dauguma kurių krateryje gyvena ištisus metus. Tai hienos, šakalai, antilopės, zebrai, vandens ožiai, daug gazelių rūšių ir daugybė kitų. Šioje nuostabioje kalderoje galima išvysti ir Afrikos „didįjį penketą“: buivolą, raganosį, leopardą, dramblį ir liūtą. Čia gyvena daug liūtų, bet visiems labiausiai norisi išvysti juodąjį raganosį. Teigiama, jog ši vieta dėka griežtų gamtos apsaugos įstatymų išliko viena iš paskutiniųjų juodųjų raganosių prieglobsčių. 1960 metais krateryje gyveno 110 juodųjų raganosių, tačiau dabar jų liko tik apie 20. Ngorongoro gyventoja, nenusipelniusi turistų simpatijų,- dėmėtoji hiena. Kaip ir liūtai, hienos yra nakties gyvūnai. Rezervate yra aštuonios bandos, kiekvienoje nuo – 10 iki 100 hienų, gyvenančių savose teritorijose. Ieškodama grobio hiena gali ilgai bėgti nepavargdama. Jos grobiu dažniausiai tampa antilopės gnu ir zebrai.

Kraterio teritorija taip pat yra ir ornitologų rojus. Čia galima išvysti stručius, gerves, tūkstančius flamingų ir kitų paukščių, kurių daugiau nepamatysite niekur kitur pasaulyje. Derlingoje kraterio žemėje puikiai veši augalai.

Po pikniko ir pažinties su įstabiuoju Ngorongoro krateriu bei jo gyventojais vyksite link savo lodžijos, esančios pakeliui link Manjaros ežero.

Maitinimas: pusryčiai, pietūs, vakarienė. Nakvynė lodžijose arba stacianariose stovyklavietėse (miegama lovose).

Šiandien vyksite į safarį po ramybe ir giedra alsuojantį Manjaros ežero nacionalinį parką, pasižymintį nuostabiu gamtovaizdžiu ir laukinių gyvūnų gausa. Čia gyvena daugiau nei 400 rūšių paukščių, tarp kurių ir flamingai, ir kormoranai, ir pelikanai. Taip pat iš arti galima pamatyti raganosius, begemotus, dramblius, zebrus, leopardus, liūtus. Manjaros ežero nacionalinis parkas užima apie 330 km². Iš vienos pusės šį parką riboja 600 m aukščio šlaitas, iš kitos– Manjara ežeras, užimantis ~230 km² plotą. Čia lyg iš gausybės rago pasipila rausvieji flamingai, kurie klega ir ieško lesalo vandenyje. Kerintis grožis. O šalia jų kaip kontrastas- ežero pakraštyje šėlstanti juodųjų antilopių gnu kaimenė. Manjaros liūtai puikiai laipioja medžiais – jeigu pasiseks nepraleiskite progos nufotografuoti šio reto fantastiško reginio. Parke persipina įvairūs peizažai: spindintis ežeras, tankūs miškai ir statūs šlaitai.

Po Manjaros ežero nacionalinio parko safario pajudėsite link Arušos – nedidelio, bet judraus ir šurmuliuojančio Tanzanijos „kavos“ miesto, įsikūrusio antro pagal dydį Tanzanijos kalno Meru (4566m) papėdėje. Aruša – tai safarių organizacinis centras, tai vieta, kur susirenka keliautojai, ketinantys šturmuoti Kilimandžarą. Čia prasideda ir/arba baigiasi dauguma didžiųjų kelionių po Tanzaniją. Aruša – vartai į Ngorongoro kraterio ir Serengečio nacionalinius parkus. Šiame mieste apžiūrėsite triukšmingą centrą, apsipirksite suvenyrų parduotuvėlėse ir turgeliuose. Mieste yra paštas, bankų, interneto ryšys.

Priklausomai nuo skrydžio laiko, skrydis iš Kilimandžaro oro uosto (Tanzanija) į Lietuvą (su tarpiniais persėdimais) arba nakvynė Arušoje. 

Maitinimas: pusryčiai, pietūs, vakarienė.

Sudie, mama Afrika!

Sudie, sustojusio laiko Žeme, sudie, istorinis žmonijos lopšy, dar išsaugojęs savo šaknis ir leidžiantis pajusti mūsų pradžią.

Sudie, juodasis kontinente… Ir iki pasimatymo!

Pageidaujantiems, galimas kelionės *pratęsimas:

1. Zanzibaro saloje (Tanzanija),
2. Seišelių salose (viešbutyje arba plaukimas burlaiviu aplink salas),
3. Mauricijuje ir Reunjone (galima rinktis vien Mauricijų).

Objektų lankymo eiliškumas ir skaičius gali keistis. Kelionės organizatorius pasilieka teisę keisti kelionės programą kelionės metu dėl nepalankių programos vykdymui oro sąlygų ir kitų veiksnių, kurių kelionės organizatorius negali įtakoti ir numatyti iš anksto.

Dešimt taisyklių, kaip nepražūti Afrikoje:

• Niekada garsiai nevadinkite Afrikos gyventojų „negrais“ ir niekada negalvokite, kad vergai,-tai skaudi praeitis. Jie tokie pat žmonės, kaip ir mes.
• Nemanykite, kad visi afrikiečiai iki šiol bėgioja po laukines džiungles su šiaudiniais sijonais, nuogais užpakaliais ir nuogomis krūtinėmis, tai gali įžeisti išsilavinusius, pasiturinčius vietos žmones. Tuo mama Afrika ir žavi, kad ten dar yra tokių homo sapiens palikuonių.
• Nesikeikite angliškai, ypač nevartokite frazės „F.you“ taip rodydami, kad pykstate ant žmogaus. Nerodykite vieno stataus piršto kombinacijos. Jei jau prireikė, keikitės lietuviškai, vis tiek ir supras, ir nesupras.
• Pasitikėkite tik savimi. Prisiminkite, kad jūsų gyvybė ir saugumas – jūsų pačių rankose, būkite budrūs, jokia turistinė kompanija už tai neatsakinga.
• Vandenį gerkite tik iš gamykloje sandariai užsuktų butelių arba virintą. Savanoje gerkite daug ir išnaudokite kiekvieną progą nusilengvinti švariame tualete, nes teks lengvintis ir lauke.
• Egzotiškus vaisius valgykite tik nuplautus.
• Laukinė gamta yra laukinė, nacionaliniai parkai ar rezervatai – ne zoologijos sodas.
• Jeigu pasiklydote laukinėje savanoje, sekite paskui babuinus. Jie vis tiek kada nors atves į žmonių gyvenamas vietas.
• Saugokite pasus ir asmens dokumentus ne tik nuo vagišių, bet ir nuo beždžionių. Lietuvos ambasada visam Afrikos žemyne yra tik Egipte.
• Atraskite Afriką savyje ir surasite save Afrikoje.

Eglė Aukštakalnytė Hansen