Tanzanija. Su poilsiu Zanzibare 12d.

Skrisite su geriausiomis Europos avialinijomis „Turkish Airlines“ – patogiais ir moderniais lėktuvais. Skrydis tikrai neprailgs: galima žiūrėti filmus, žaisti žaidimus, klausytis muzikos, stebėti skrydžio eigą ar užsiimti kita mėgstama veikla. Taip pat skrydžio metu „Turkish Airlines“ Jus lepins skaniu maistu ir gėrimais.

Atskridę į Tanzaniją, Kilimandžaro oro uostą ir sutvarkę įvažiavimo į šalį formalumus, vyksite į viešbutį.

Vyksite į Tarangirės nacionalinį, paliekant Arušą, tai – nedidelis, bet judrus ir šurmuliuojantis Tanzanijos „kavos“ miestas, įsikūręs antro pagal dydį Tanzanijos kalno Meru (4566m) papėdėje. Aruša – tai safarių organizacinis centras, tai vieta, kur susirenka keliautojai, ketinantys šturmuoti Kilimandžarą. Čia prasideda ir/arba baigiasi dauguma didžiųjų kelionių po Tanzaniją. Aruša – vartai į Ngorongoro kraterio ir Serengečio nacionalinius parkus. Šiame mieste apžiūrėsite triukšmingą centrą. 

Tarangirės nacionalinis parkas – šeštas pagal dydį Tanzanijoje, garsėja didžiausia dramblių populiacija bei paukščių gausa. Šiame parke gyvena daugiau nei 550 paukščių rūšių. Parko pavadinimas kilęs iš Tarangire upės, tekančios per parką, kuri pritraukia tūkstančius migruojančių gyvūnų sausuoju sezonu. Nuostabus kraštovaizdis vilioja turistus: laukinės savanos pievos, krūmokšniai, didžiuliai storapilviai baobabai....

Šiandien vyksite į safarį po ramybe ir giedra alsuojantį Manjaros ežero nacionalinį parką, pasižymintį nuostabiu gamtovaizdžiu ir laukinių gyvūnų gausa. Čia gyvena daugiau nei 400 rūšių paukščių, tarp kurių ir flamingai, ir kormoranai, ir pelikanai. Taip pat iš arti galima pamatyti raganosius, begemotus, dramblius, zebrus, leopardus, liūtus. Manjaros ežero nacionalinis parkas užima apie 330 km². Iš vienos pusės šį parką riboja 600 m aukščio šlaitas, iš kitos– Manjara ežeras, užimantis ~230 km² plotą. Čia lyg iš gausybės rago pasipila rausvieji flamingai, kurie klega ir ieško lesalo vandenyje. Kerintis grožis. O šalia jų kaip kontrastas- ežero pakraštyje šėlstanti juodųjų antilopių gnu kaimenė. Manjaros liūtai puikiai laipioja medžiais – jeigu pasiseks nepraleiskite progos nufotografuoti šio reto fantastiško reginio. Parke persipina įvairūs peizažai: spindintis ežeras, tankūs miškai ir statūs šlaitai.

Po pusryčių pajudėsite link Serengečio nacionalinio parko – vieno gražiausių pasaulyje gyvūnijos ir augalijos draustinių, plytinčio Tanzanijos šiaurėje ir besiribojančio su Kenija bei jos Masai Mara rezervatu. Pietryčiuose Serengečio parkas ribojasi su Ngorongoro draustiniu, likusią jo teritoriją supa kontroliuojamos medžiojimo zonos, rezervatai. Serengečio ekosistema yra viena seniausių pasaulyje, manoma, jog jai būdingi klimato, augalijos bei gyvūnijos bruožai per pastaruosius milijonus metu nedaug kuo ir pakito.

Pakeliui aplankysime Olduvai Gorge – Olduvai tarpeklį – unikalią vietą, kurioje aptikti bene pirmųjų, sumaniųjų žmonių pėdsakai, datuojami 2 mln. metų. Šiame „žmonijos lopšyje“ iki šiol atrandama daug suakmenėjusių iškasenų. Iš kai kurių galima spręsti, kad ir antilopės gnu Serengečio apylinkėse ganosi jau daugiau nei milijoną metų.

1913 metais keliaudamas iš Nairobio į pietus Stewartas Edwardas White pažymėjo: Mylių mylias traukėme per išdegintą žemę... Vėliau išvydau prie upės žaliuojančius medžius, nuėjau dar dvi mylias ir pasijutau esąs rojuje“. Taip White apibūdino legendinį Serengetį. Serengečio nacionalinio parko plotas – 14631 kvadratinis kilometras. Jis apima begalines banguojančias lygumas, kurios kartu su Ngorongoro draustiniu ir masajų Mara draustiniu kerta Kenijos sieną ir suteikia prieglobstį didžiausiai ir įvairiausiai pasaulyje laukinių augalų ir gyvūnų populiacijai. „Siringitu“ masajų kalba reiškia „vietą, kur žemė tęsiasi amžinai“. 1951 metais teritorijai suteiktas nacionalinio parko statusas. Nacionaliniame parke žmonės negyvena, išskyrus rytiniame pakraštyje įsikūrusius masajų piemenis, ūkininkystė sparčiai plėtojama vakariniame pakraštyje. Pastangos apsaugoti gamtą atsipirko su kaupu – Serengetis klesti.

Unikalus įvairių arealų derinys sukuria nuostabią laukinio gyvenimo gausą – lygumose klajoja apie tris milijonus didelių gyvūnų. Serengetis garsėja daugybe antilopių rūšių. Čia gausu raganosių, dramblių, žirafų, begemotų ir įvairių plėšrūnų, liūtų, gepardų, leopardų ir hienų. Bet sausros ir ligos lengvai pažeidžia trapią ekosistemą, tad reikalinga rūpestinga priežiūra, kad būtų išsaugotas šis laukinių augalų ir gyvūnų prieglobstis.

Atvykę į Serengetį, ruošitės vakariniam gyvūnų stebėjimui. Visą kitą dieną (4-tą) praleisite žinomiausiame pasaulyje gyvūnijos ir augalijos draustinyje. Saulei tekant, vyksite į kvapą gniaužiantį rytinį safarį stebėti gausybės laukinių žvėrių.

Parko pasididžiavimas – gausi liūtų populiacija (apie 3000). Čia pat ganosi ir svarbiausias liūtų „maistas“ – apie 500 tūkstančių zebrų ir 1,5mln. antilopių gnu. Savanos pakraštyje, netoli Viktorijos ežero, teka Grumečio (Grumeti) upė, kurios krantai apaugę tankiais miškais. Sekliose upės vietose veisiasi Nilo krokodilai, laukdami, kol ištroškęs ir dėl to nelabai atsargus gyvulys ateis atsigerti į jų kontroliuojamą zoną. Plėšrieji ropliai atakuoja žaibiškai, iškart įtraukdami auką po vandeniu... Netrūksta čia ir agamų – šie driežai mėgsta kaitintis ryto saulės spinduliuose ant uolų ir akmenų.

Parke aptinkama apie 500 rūšių paukščių. Nemaža dalis paukščių migruodami laikosi stambių žvėrių kaimynystės, pvz.: nuo pramintų žvėrių takų nenukrypsta „sanitarinė policija“ – grifai, marabu, sekretoriai, laukinės patarškos. Nepamirštami reginiai su flamingų ir gandrų pulkais. Afrikos strutis savanose gerai mato visą apylinkę ir pavojų pastebi iš tolo. Gali netgi įspėti kitus gyvūnus, todėl nemažai kanopinių laikosi arčiau stručių pulkų.

Ryte atsisveikinsite su Serengečiu ir judėsite toliau. Po Serengečio kelias drieksis link kupino gyvybės Ngorongoro. Ngorongoro krateris yra viena didžiausių pasaulio kalderų – apie 18 km skersmens ir beveik taisyklingai apskrita. Ngorongoras - vienas iš užgesusių ugnikalnių, kitados jis buvo kūgio pavidalo ir beveik dvigubai aukštesnis nei dabar. Tačiau maždaug prieš 2,5 mln. metų išsiveržus ugnikalniui, kai po juo buvusios magmos židinys ištuštėjo, kūgio viršūnė susmego. Dabar iš jo likusi tik Apskritojo stalo kalva šiaurės vakarinėje kraterio dalyje. Krateris įtrauktas į pasaulio paveldo sąrašą ir yra saugomas kaip unikali teritorija, kuriai nėra lygių visame Afrikos žemyne. Jo forma tapo saugiu prieglobsčiu gyvūnams. Dabar tai – tikra gyvenimo laboratorija, kur iš viso pasaulio suvažiavę mokslininkai tyrinėja plėšrūnų ir žolėdžių ryšius bei genetinę izoliaciją. Kitaip negu už kraterio ribų gyvenantieji, Ngorongoro bandos nemigruoja, teikia pirmenybę maitinimuisi lygumose lietinguoju laiku ir Munge pelkynams sausringuoju laiku. Vandens ir pašaro čia  pakanka visus metus, todėl nėra reikalo traukti į kitas vietas. Taip susikūrė Ngorongoro laukinės gamtos mikrokosmas Rytų Afrikoje.
Kadaise krateris priklausė masajams. 1958 metais gentys išsikraustė iš Ngorongoro, tačiau ir šiais laikais jie dar atgena gyvulių bandas.
Esant galimybei aplankysite vietinius gyventojus – masajus. Iš visų 124 Afrikos genčių, tai ryškiausia, labiausiai besilaikanti tradicijų ir labiausiai žinoma Rytų Afrikos klajoklių gentis. Genčių kraustymosi metu XV amžiuje ši karinga, tik gyvulininkyste besiverčianti gentis į Kenijos teritoriją, manoma, atklydo iš pietų Sudano. Laikui bėgant masajų gentis, skirtingai nuo kitų, sugebėjo išsaugoti senuosius papročius ir nuo senovės susiklosčiusį gyvenimo būdą. Patys masajai save laiko aukščiausia ir reikšmingiausia Afrikos tauta. Laikinos jų gyvenimo vietos vadinamos manyatt’ais. Manyatt’as- tai nedidelis kaimelis iš 5-7 trobelių, kurios yra daromos iš šakų, naudojant mėšlą ir molį. Žmonės gyvena tiesiog laukuose, nedidelę teritoriją aptvėrę tvora iš medžių šakų. Gyvuliai iki šiol labai svarbi jų gyvenimo dalis. Masajai geria ne tik karvės pieną, bet ir kraują. Masajų moterys plikai skuta galvas. Masajų vyrai, visiškai nuogą kūną apsisiautę raudonu audeklu, visuomet nešiojasi ietį ar lazdą, plaukus ir kūną tepa avių lajumi ir ochros dažais.

„Mergaitėmis, kaip ir berniukams, kai išdygsta nuolatiniai dantys maždaug septynerių metų, du apatiniai priekiniai išraunami, kad nelaimės ar ligos atveju per taip atsiradusią skylę būtų įmanoma vandeniu ir kitu skystu maistu palaikyti gyvybę. Septynerių, aštuonerių metų sulaukusiems vaikams metaliniu lauže įkaitintu virbalu praduriama skylė dešinės ausies viršutinėje dalyje. Kai žaizda užgyja, kita skylė praduriama kitoje ausyje. Šios skylės ir išrauti dantys yra masajų genties atpažinimo ženklai. Po metų ar dvejų stipriai apipjaustomi pirmiausia dešinės, žaizdoms sugijus, ir kairės ausies speneliai. Išpjaunamos didžiulės skylės. Stengiamasi kuo labiau ištempti ausų spenelius, į skyles įdedami sunkūs mediniai kamščiai ar metaliniai kaiščiai. Didelė skylė, žemai nutįsę ausų spenelių likučiai – masajų grožio etalonas.“ (Eglė Aukštakalnytė Hansen). Papuošalus mėgsta visi: ausys net ištemptos nuo auskarų svorio, ant kaklų – žiedai, moterų apavas spaudžia kojas, kad pėdos būtų kuo mažesnės. Beje, stipriosios lyties atstovai labiau mėgsta dabintis – jų šukuosenos prikaišytos spalvotų karoliukų, žiedų, pripinta daugybė kasyčių.

Stebėti gyvūnų visureigiais nusileisite žemyn 600 metrų į Ngorongoro kraterį („didelę duobę“). Šis krateris- tarsi laukinio Rytų Afrikos gyvūnijos pasaulio pavyzdys. Jo dugne, užimančiame 265 km², galima pamatyti vieną didžiausių Afrikoje gyvūnijos kiekį, apytikriai priskaičiuojama apie 30 000 žinduolių ir paukščių rūšių, dauguma kurių krateryje gyvena ištisus metus. Tai hienos, šakalai, antilopės, zebrai, vandens ožiai, daug gazelių rūšių ir daugybė kitų. Šioje nuostabioje kalderoje galima išvysti ir Afrikos „didįjį penketą“: buivolą, raganosį, leopardą, dramblį ir liūtą. Čia gyvena daug liūtų, bet visiems labiausiai norisi išvysti juodąjį raganosį. Teigiama, jog ši vieta dėka griežtų gamtos apsaugos įstatymų išliko viena iš paskutiniųjų juodųjų raganosių prieglobsčių. 1960 metais krateryje gyveno 110 juodųjų raganosių, tačiau dabar jų liko tik apie 20. Ngorongoro gyventoja, nenusipelniusi turistų simpatijų,- dėmėtoji hiena. Kaip ir liūtai, hienos yra nakties gyvūnai. Rezervate yra aštuonios bandos, kiekvienoje nuo – 10 iki 100 hienų, gyvenančių savose teritorijose. Ieškodama grobio hiena gali ilgai bėgti nepavargdama. Jos grobiu dažniausiai tampa antilopės gnu ir zebrai.

Kraterio teritorija taip pat yra ir ornitologų rojus. Čia galima išvysti stručius, gerves, tūkstančius flamingų ir kitų paukščių, kurių daugiau nepamatysite niekur kitur pasaulyje. Derlingoje kraterio žemėje puikiai veši augalai.

Po pusryčių, atsisveikinę su laukine Tanzanijos gamta, keliausime link Kilimandžaro oro ousto. Jūsų laukia skrydis į Zanzibarą. Pervežimas į 5 * viešbutį poilsiui.

Poilsio ir pramogų programa Zanzibaro saloje (Tanzanija)

Balti smėlio paplūdimiai, perlamutrinis vandenynas ir bekraštė dangaus žydrynė – tai Zanzibaras, ketvirta pagal dydį, viena gražiausių salų pasaulyje, viliojanti poilsiautojus vandenyno gelmių grožiu, kultūrų įvairove ir egzotiška Afrikos gamta. Keliautojus žavi ne tik vandens pramogų, jūros gėrybių gausa, bet ir didžiulis koralinis rifas, juosiantis salą. Tai viena iš geriausių vietų nardymo mėgėjams Indijos vandenyne ir pasaulyje. Atslūgus vandeniui galima vaikštinėti po rifą (gylis siekia ne aukščiau kaip iki kelių), rankioti austres ar palmių šešėlyje gaivintis egzotiškais vaisiais.

Zanzibaras – ryškių spalvų ir egzotiškų kvapų sala. Ją išraizgiusios vanilės, kardamono, cinamono, muskato riešutų, pipirų, gvazdikėlių bei kitų prieskoninių augalų plantacijos. Prieskonių verslas klesti nuo seniausių laikų. Pasak vienos legendos senovėje jūrininkai tik pagal stiprų vanilės, kardamono ir cinamono kvapą atrasdavo kelią į Zanzibarą.

Turistus vilioja ne tik egzotiška salos gamta, bet ir svarbiausias Zanzibaro traukos centras yra Zanzibaro miestas, kurio senamiestis vadinamas Stone Town (Akmeninis miestas), įkurtas indų pirklių. Čia lankėsi asirai, egiptiečiai, persai, olandai. Net kinai apsistodavo. XV a. pabaigoje, kelionės aplink pasaulį metu, keletą dienų šiame mieste viešėjo garsusis klajūnas Vasko de Gama. Tai prekybinis Zanzibaro centras, salos sostinė, viena įspūdingiausių pakrantės vietų, kurioje persipina afrikietiškos, arabiškos ir kolonijinės architektūros palikimas. Siauros gatvelės, spalvingi, rytietiški turgūs bei mečetės lyg nužengusios iš ,,1001 nakties“ pasakų. Fantastiškiausi raižiniai, chaotiškos gatvelės sukuria akmeninio labirinto įspūdį. Čia begalė parduotuvėlių, mečečių, turgaviečių, tvirtovių, dvarų, apleistos persiško stiliaus pirtys bei daugybė keistų formų pastatų, kuriuose įsikūrusios užsienio šalių atstovybės. Ištroškusieji pramogų, linksmybių ir atrakcijų čia gali pasijusti kaip tikrame rojuje. Tačiau čia netvieskia neoninės šviesos, o architektūra labiau primena praeito amžiaus kolonijinius laikus.

Ironiška, tačiau saloje, kurioje už homoseksualizmą numatomos 25 metų laisvės atėmimo bausmės, gimė ir užaugo gėjų ikona tapęs dainininkas Fredis Merkuris. Jis Zanzibare garbinamas iki šių dienų. Fredžio Merkurio bare, įsikūrusiame netoli kelto prieplaukos skamba pakili „Queen“ muzika, sienas puošia daugybė dainininko nuotraukų.

Siūlomos *ekskursijos:

• EKSKURSIJA Į KALĖJIMO SALĄ.

Laivu plauksite į Kalėjimo (Prison) salą (viena iš nedidelių salelių, esančių vos už keleto kilometrų nuo Zanzibaro). Kadaise ta pati sala vadinta Changuu. Prison (liet.-kalėjimas) prigijo XIX a., kai jose buvo laikomi nepaklusnūs vergai. Vėliau, 1893 m., saloje pastatytas kalėjimas, taip ir nesulaukęs nuteistųjų, nes buvo paverstas Indijos pabėgėlių karantino punktu. Tačiau ne architektūra yra gražiausia salos dalis. Pasiruoškite stulbinantiems laukinės gamtos reginiams: pamatysite milžiniškų vėžlių, atogrąžų miške iš arti grožėsitės povais ir kitais pasakiškais paukščiais, mažosiomis antilopėmis. Nuostabiame balto smėlio paplūdimyje Jūsų laukia dar daugiau pramogų: vandens slidės, nardymas tarp koralų.

• EKSKURSIJA PO AKMENINĮ MIESTĄ (Stone town).

Pusdienio ekskursija po istorinį Zanzibaro miesto senamiestį – Akmeninį miestą. Aplankote senąją Anglikonų bažnyčią, pastatytą 1874 m. vietoje vergų turgaus, Zanzibaro muziejuje – „Stebuklų rūmus“ (Beit el Ajaib, Maruhubi), sultono Barghash pastatytu 1883 m. (pirmasis Rytų Afrikoje elektrifikuotas pastatas). Užsukate į senąją tvirtovę (1700 m.), miesto turgų, veikiantį nuo 1904 m. Zanzibaro miesto senamiestis – viena įspūdingiausių vietų visoje salos pakrantėje. Senovinių gatvelių labirintai, žalvariu kaustytos drožinėtos namų durys, nesibaigianti mažų parduotuvėlių, mečečių, kiemų, tvirtovių ir turgaviečių virtinė... O kur dar didžiulės bažnyčios, apleistos persiško stiliaus pirtelės ir užsienio konsulatai!

• “PRIESKONIŲ TURAS”

Zanzibaras ne veltui vadinamas ir “prieskonių sala”. Siūlome puikią galimybę savo akimis pamatyti, kaip plantacijoje auginami prieskoniai: cinamonas, kardamonas, gvazdikėliai, pipirai, muskato riešutai, kakava, vanilė ir kt.

• EKSKURSIJA PO JOZANI MIŠKĄ

Tai natūralus rezervatas, garsėjantis raudonosiomis beždžionėmis Colobus, kurias galima pamatyti tik Zanzibare! Garsios ir retosios drugelių, paukščių, reptilijų ir amfibijų rūšys, eukaliptai, figmedžiai, kita augmenija.

Kitos lankytinos vietos Zanzibare:

Mangapeani (liet. –„Arabų krantas“) miestelis (apie 20 km į šiaurę nuo Zanzibaro miesto), garsus koralų kilmės ola su įspūdingu vandens baseinu ir „Vergų kambariu“, kuris buvo išskaptuotas vieno vergų pirklio užsakymu. Nuostabus ir miestelio paplūdimys.

Kidichi (4 km nuo miesto) persiškos pirtys, sultono Saido pastatytos 1850 m. Aplink vietovę – kokosų ir prieskonių plantacijos. Panašiais vaizdais ir malonumais turistus vilioja ir netoliese esantis Kizimbani.