Bulgarija ir Rumunija – ambicingos turizmo plėtros šalys

Autorius: Geografas, kelionių organizatoriaus "GRŪDA" kelionių vadovas Rytas Šalna

Publikuota 2019 gegužės 10d.  15min.lt -> PASAULIS KIŠENĖJE -> KELIONIŲ EKSPERTAS

Bulgarija ir Rumunija kurį laiką buvo tarsi primirštos Europos valstybės. Šalys dažniausiai būdavo siejamos su ekonomikos sunkumų ir politinių permainų kamuojamu Balkanų regionu, dėl to, pagrįstai, abi laikytos ne itin saugiomis. Turizmo agentūrų maršrutai dažniausiai jas visai aplenkdavo, o tranzitu į Graikiją ar Turkiją vykstantys keliautojai galėdavo tik akies krašteliu žvilgtelėti į sunkumų išvargintas šalis ir vargu, ar daug žmonių užsidegdavo noru ateityje nuodugniau su jomis susipažinti. Daugeliui žmonių Bulgarija ir Rumunija buvo ir tebėra tarsi balta dėmė žemėlapyje.

Lietuviai Bulgariją ir Rumuniją dar tik pradeda atrasti. Tarp mūsų tautiečių vis dar gaji nuomonė, kad šios šalys nėra patrauklios ir neturi kuo nustebinti ar sužavėti daug mačiusius keliautojus. Tačiau tokia nuostata yra neteisinga. Ją galima pateisinti tik informacijos stygiumi ir įsišaknijusiais stereotipais.

Nors Bulgarijos kurortai vis labiau populiarėja, pati šalis, kaip ir Rumunija, lietuvių dar labai netraukia. Tiesa, pastebima tendencija, kad vis daugiau tranzitu keliaujančių per šias šalis išdegusiomis akimis jau nebeskuba, o stabteli gražesnėse vietose ir skiria šioms šalims vis daugiau dėmesio.

Stebėtina, bet Lietuvoje vos keli kelionių organizatoriai siūlo pažintinius turus po šias šalis. Išimtimi galima laikyti prie Juodosios jūros įsikūrusius Bulgarijos kurortus, kurie populiarumu nors ir sunkiai gali prilygti Turkijos, Ispanijos ar kitiems Viduržemio kurortams, tačiau buvo ir yra svarbus traukos objektas. Čia geros ne tik poilsio kainos, bet ir puiki maisto bei aptarnavimo kokybė, nuolat atnaujinama infrastruktūra ir gero oro garantija. Net devyni Bulgarijos kurortai yra gavę prestižinius „Mėlynosios vėliavos“ apdovanojimus už ekologiškai švarią jūrą, paplūdimius ir orą!

Reikšmingos permainos

Narystė Europos Sąjungoje gerokai pakoregavo šių šalių įvaizdį. Apie Bulgariją ir Rumuniją vis daugiau skelbia žiniasklaida. Abi valstybės ne tik sėkmingai naudojasi Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, bet ir pritraukia begales užsienio investicijų. Nemaža jų dalis investuojama į turizmo ir infrastruktūros sektorių.

Bulgarija labai didelę investicijų dalį akumuliuoja į turizmo sektorių prie Juodosios jūros, bet nepamiršta ir toliau nuo jos esančių kultūros ir gamtos paminklų. Šalis daug lėšų ir dėmesio skiria savo, kaip augančio turizmo krašto, reklamai, o turizmo logotipas po truputį tampa savotišku prekiniu ženklu. Tokį ženklą turi ir rumunai.

Nors abi šalys ekonomikos lygiu išlieka Europos autsaiderėmis, jose jau akivaizdžiai matomi pažangos rezultatai. Bulgarai ir rumunai po truputį atsigauna, o turistų, vykstančių ne tik į šių šalių kurortus, bet ir keliaujančių po pačią šalį, sparčiai gausėja. Galima teigti, kad jau atėjo Bulgarijos ir Rumunijos laikas.

Nemažai žmonių, norinčių vykti į Rumuniją, baiminasi čigonų. Reikia sutikti, kad anksčiau tai buvo didžiulė šios šalies problema, tačiau štai jau keleri metai vyriausybės ir vietos savivaldybių pastangomis valkataujančių čigonų turistinėse, lankytinose vietovėse nebeišvysite. Rumunų policininkai labai rūpinasi tiek aktyviai keliaujančių, tiek poilsiaujančiųjų žmonių saugumu.

Bėda vis dar galima laikyti tai, kad nei bulgarai, nei rumunai praktiškai nešneka kitomis kalbomis. Šį trūkumą pabrėžia daugelis keliautojų. Tiesa, vyresnės kartos bulgarai, nors ir nenoriai, bet, esant reikalui, gali visai neblogai prakalbti rusiškai.

Keliai ir pakelės

Keliaujant automobiliu po Rumuniją arba Bulgariją, būtina nusiteikti įdomiems netikėtumams. Nei viena nei kita šalis dar negali pasigirti didele modernizacija, tad ir automobiliai toli gražu nėra įkandami kiekvienam provincijos gyventojui.

Dėl šios priežasties keliuose ir vieškeliuose galima sutikti nemažai arkliais traukiamų vežimų, o kadangi tai transporto priemonės – jos dar ir su numeriais. Gana dažnai kaimiečiai gena savo gyvulius ne skersai kelio, bet išilgai ir, svarbiausia, niekur neskuba. Tokiais atvejais tenka arba apsišarvuoti kantrybe arba laviruoti tarp gyvulių ir matomą vaizdą vertinti kaip įdomią atrakciją.

Nors šalys ir kalnuotos, kelių tinklas jose ganėtinai tankus. Patys keliai ne geriausi, bet pagrindinės magistralės ir aplink pagrindinius turizmo objektus einančios gatvės visai geros būklės. Reikia pripažinti, kad nusukus nuo pagrindinio kelio į šoną, galima sutikti ne tik žvyrkelį, bet ir sunkiai pravažiuojamą bekelę. Kalnuose apsčiai pavojingai vingiuojančių serpantinų, tad reikia būti itin atsargiems.

Pastaruoju metu, pliūptelėjus Europos pinigams, vis daugiau kelių ir miestų gatvių remontuojama. Vairuotojai, kaip ir įprasta pietiečiams, gana emocingi, tačiau kelių eismo taisyklių visgi paiso.

Rumunijoje pakelėse klesti prekyba. Kalnų kaimeliuose gausu prekiaujančiųjų sūriais, medumi, vynu. Arčiau jūros, kur driekiasi lygumos, prekyba užsiima daržovių ir vaisių pardavėjai. Kiekvienas kraštas turi savo specializaciją: vynuogės, arbūzai, persikai, melionai.

Balkanų gamtos perlai

Abiejų šalių geografinė padėtis ypatinga. Bulgarija – priskiriama Balkanams, o Rumunija į šį pusiasalį patenka tik dalinai. Tai ganėtinai kalnuotos šalys. Per Rumuniją raitosi Karpatai, tiksliau – Transilvanijos Alpės, o Bulgarijoje kertasi bent kelios kalnų sistemos: Balkanų kalnai, Rodopai, Stara Planina. Ten, kur stūkso kalnai, visada yra įspūdingų kraštovaizdžių, gamtos fenomenų, aktyviam turizmui tinkamų vietų.

Rytuose šalys atsiremia į Juodąją jūrą, kurios kurortai ir paplūdimiai nuo seno žinomi jau minėtu geru kainos ir kokybės santykiu. Taigi keliaujant po vieną ar kitą šalį, visada galima derinti pažintinį ir poilsinį turizmą. Prie Juodosios jūros dygsta ne tik nauji viešbučiai, bet randasi ir vis daugiau kempingų.

Šiose šalyse nuo seno didelis dėmesys skiriamas gamtos apsaugai. Rumunijoje yra net 12 nacionalinių parkų. Šalis taip pat garsėja į UNESCO sąrašą įtraukta Dunojaus delta. Tai tikras rojaus kampelis gamtos mylėtojams, kasmet pritraukiantis šimtus tūkstančių lankytojų.

Bulgarija didžiuojasi Pirino ir Rilos nacionaliniais parkais. Patys bulgarai mėgsta keliauti po savo šalį, dėl to iš ankstesnių laikų yra išlikę nemažai lankymui skirtų vietų bei kalnų maršrutų. Į viršūnes galima pakilti keltuvais, o iš įrengtų apžvalgos aikštelių grožėtis kalnais. Šalyje dėl karstinio reljefo susiformavo daug klinčių urvų, kurių priskaičiuojama net keli tūkstančiai. Be to, Bulgarijoje yra nemažai kitų, ne ką mažiau įdomių gamtos fenomenų: smėlio piramidžių, natūralių uolų arkų, unikalių uolinių darinių bei gilių tarpeklių kalnuose. Čia yra net 300 krioklių, nemaža dalis jų pritaikyti lankymui.

Kultūros paveldas

Nepaprastai turtingas abiejų šalių kultūros paveldas. Mes galime tik pavydėti, kiek pilių, puikiai išsilaikiusių viduramžių miestelių ir vienuolynų tebestovi Rumunijoje ir Bulgarijoje. Džiugina tai, kad, nepaisant pinigų stygiaus, kultūros paveldas yra ganėtinai geros būklės.

Kai kuriuose miesteliuose apstu gražiai restauruotų pastatų ir net ištisų kvartalų. Tai liudija, kad abi šalys gerbia ir pagal išgales rūpinasi savo paveldu. Senoviniuose pastatuose gausu parduotuvėlių, veikia jaukios, įdomaus dizaino kavinukės ir barai. Nors rumunai ir bulgarai yra dažnai kritikuojami dėl šiukšlių ir netvarkos, turistiniuose centruose palaikoma ideali švara. 

Nors Bulgarija nėra didelė valstybė, joje yra net 9 UNESCO paveldo paminklai. Tai dar kartą įrodo, kad tai toli gražu neįvertinta šalis. Rumuniją stereotipiškai daugelis sieja su legendomis apipinta Drakulos (Brano) pilimi. Tačiau ir be šio herojaus šalyje yra aibė patrauklių kultūros objektų, pavyzdžiui – karališkasis kalnų kurortas Sinaja, dar vadinamas „Karpatų perlu”.

Turizmas čia tiesiog klesti: daugybė viešbučių, barų, restoranų, kazino. Visur tvarkinga, daug įdomios architektūros, senovinių pastatų. Abejingų nepalieka Sigišoara, dažnai vadinama „Transilvanijos perlu“. Šis viduramžių miestas-tvirtovė taip pat įtrauktas į pasaulio paveldo sąrašą.

Gyventojai ir tradicijos

Europa yra itin urbanizuotas žemynas, nes didžioji dalis gyventojų yra miestiečiai. Bulgarija, o itin Rumunija, priešingai, – vis dar labai kaimiškos šalys. Antai Rumunijoje beveik 50% žmonių gyvena kaimuose. O būtent juose išryškėja tikrasis šalies veidas, gyventojų svetingumas, autentiškumas ir senosios tradicijos.

Nors turistai vis dar vengia užsukti į bulgarų ir rumunų kaimus, baimindamiesi prastų kelių ir žemo paslaugų lygio, būtent nuošalios vietovės, kuriose svečiai visada laukiami, gali atskleisti autentišką šalies dvasią.

Mėgstantiems folklorą, turėtų ypač patikti melodingos bulgarų dainos, temperamentingi šokiai. Puiki ir abiejų šalių virtuvė. Nors Lietuvoje bulgariški vynai nėra itin populiarūs, paragavus jų ten – nuomonė iš karto pasikeičia. Supranti, kad negalima lyginti parduotuvių lentynose stovinčių ir pačioje Bulgarijoje gaminamų vynų kokybės.

Bulgarai turi vieną keisčiausių ir juokingiausių savo tautos bruožų – purtyti galvą teigiant ir linksėti neigiant. Nors daug bulgarų ir rumunų gyvena skurdžiomis sąlygomis, dauguma yra draugiški, malonūs ir paslaugūs žmonės. Galbūt jie kiek nerūpestingi ir neskubantys, bet tai būdinga visiems pietiečiams.

Ką verta pamatyti Bulgarijoje?

1. Rilos vienuolynas (UNESCO paveldas) – didžiausias ir gražiausias Bulgarijoje;

2. Bojanos cerkvė (UNESCO paveldas) – viduramžių bažnyčia su įspūdingomis freskomis;

3. Madaros raitelis (UNESCO paveldas) – stačioje uoloje iškaltas reljefas, VIII a.;

4. Kazanlako trakietiškas kapas (UNESCO paveldas) – unikalios freskos;

5. Ivanovo vienuolynų kompleksas (UNESCO paveldas) – uoloje iškalti vienuolynai (XIII–XVII a.);

6. Nesebero senamiestis (UNESCO paveldas) – architektūros ir archeologijos lobynas;

7. Srebarnos gamtinis draustinis (UNESCO paveldas) – viena įdomiausių humidinių zonų Europoje;

8. Pirino nacionalinis parkas (UNESCO paveldas) – didžiausia saugoma teritorija šalyje;

9. Sveštario trakietiškas kapas (UNESCO paveldas) – reljefinės dekoracijos (IV a.);

10. Arbanasi miestelis – gausu XVI ir vėlesnių amžių architektūros;

11. Carevec tvirtovė – trečioji Bulgarijos sostinė, caro ir patriarcho rezidencija;

12. Orlicos moterų vienuolynas – įspūdinga sieninė tapyba;

13. „Baba Vida“ pilis; 14. Gyvenvietė „Nicopolis ad Istrum“;

15. „Etar“ liaudies buities muziejus.

Ką verta pamatyti Rumunijoje?

1. Transilvanijos kaimai su įtvirtintomis bažnyčiomis (UNESCO paveldas);

2. Dunojaus delta (UNESCO paveldas) – unikalus Europos mastu gamtos objektas;

3. Horezu vienuolynas (UNESCO paveldas) – Valakijos perlas, Brankovianu architektūros stilius;

4. Bukovinos bažnyčios (UNESCO paveldas) – įspūdingai ištapytos vienuolynų bažnyčios;

5. Sigišoaros istorinis centras (UNESCO paveldas) – Transilvanijos perlas, XIV a. miestas-tvirtovė;

6. Maramurešo medinės bažnyčios (UNESCO paveldas) – aštuonios įmantraus dizaino bažnyčios su savitomis varpinėmis;

7. Dakų tvirtovės Oreštijės kalnuose (UNESCO paveldas);

8. Sučevita vienuolynas su gynybine siena Bukovinoje;

9. Brano arba Drakulos pilis;

10. Brašovas ir Sibiu – viduramžių miestai su puikiai restauruotais senamiesčiais;

11. Korvinesti pilis – gotikinė įspūdinga XIV a. pilis;

12. Sinaja – karališkasis kalnų kurortas, viena gražiausių Europoje Peleš pilis.

Pažinkite šias šalis kartu su kelionių organizatoriumi „GRŪDA“! Artimiausios kelionės į Bulgariją ir Rumuniją – 2019 metų birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.