Atostogos žiemą – kai užvaldo snieguotų viršūnių magija
Autorius: Kelionių eskpertė Ieva Bogvilė
Publikuota 2018 lapkričio 13d. 15min.lt -> PASAULIS KIŠENĖJE -> KELIONIŲ EKSPERTAS
„Stoviu sustingusi slidinėjimo trasos viršuje ir, žiūrėdama žemyn, suprantu, kad iš apačios viskas atrodo gerokai paprasčiau. Kelios ilgos abejonių minutės – bet kelio atgal nėra. Ir jei gali kiti – galiu ir aš. Todėl įkvėpiu ir, stengdamasi girdėtą teoriją pritaikyti praktiškai, imu leistis žemyn“, – tokius įspūdžius iš pirmųjų savo slidinėjimo atostogų prisimena „GRŪDA“ kelionių ekspertė Ieva Bogvilė. Ji tęsia pasakojimą apie įvairius Europos kalnų kurortus, jų privalumus ir trūkumus.
„Toks buvo mano pirmasis kėlimasis į kalnus, pirmasis bandymas prisijaukinti kalnų slides Austrijos Alpėse. Nuo to laiko praėjo jau bene dvidešimt metų. Kalnai mane įtraukė, susuko galvą ir nebepaleidžia. Kiekvienas vėlyvas ruduo – tai paties gaiviausio kalnų oro, švarutėlio sniego, į saulę besistiebiančių eglių ir didingųjų kalnų viršūnių laukimas. Žvelgdamas tas viršūnes nenuneigsi begalinės gamtos didybės. Pasakodama apie kalnus savo keliautojams, padėdama jiems išsirinkti kryptį, remiuosi asmenine patirtimi.
Dažnas pradedančiųjų pasirinkimas – Slovakijos Tatrai, Chopok Jasna slidinėjimo centras. Netolimas kelias, įvairaus sudėtingumo trasos, prieinamos kainos. Po sportinės dienos kalnuose ypač malonu palepinti kūną karštuose Bešeniovo mineralinio vandens baseinuose po atvirtu dangumi, o vaikams – padūkti vandens pramogų parke „Tatralandija“. Būtina pasivaikščioti ir po paslaptingą požeminį pasaulį, kur slepiasi vieni gražiausių Rytų Europoje stalaktitų – stalagmitų urvų.
Slovakijoje slidinėti išmoko ir mano šeima. Pirmiausiai ten išsiunčiau tėtį. Prieš tai kasmet stebėdavau jo gana sudėtingą, bet ypač entuziastingą sodybos kalniuko ruošimą slidinėjimui (tam teko nupjauti kelias savadarbei trasai trukdžiusias pušeles). Nusileidimo džiaugsmas trukdavo vos keletą akimirkų, o tada – ilgas puškavimas į viršų su slidėmis ant pečių, kad vėl ir vėl nusileistų. Tėčiui tuomet buvo jau link šešiasdešimt ir jo frazė: „Aš jau per senas tikriems kalnams, kaip aš ten atrodysiu tarp jaunų?“ –buvo neatremiama ir nediskutuotina. Kaip aš dabar džiaugiuosi, kad vieną kartą jo nebepaklausiau, išdrįsau užsakyti kelionę ir įteikiau jam – „viskas, važiuosi“.
Grupėje buvo dar keli pirmą kartą slidinėti susiruošę vyrai. Bendras pomėgis padėjo susibičiuliauti, ir nuo to karto jie kasmet, jau visi kartu, išsirenka kurortą ir vyksta patirti šį malonumą, kuriam, kol yra pakankamai sveikatos, niekas nėra per senas. Tėtis jau išbandė Austrijos ir Italijos Alpių kurortus bei Ukrainos Karpatus.
Dauguma Austrijos kurortų žavi savo preciziška tvarka, puikiai paruoštomis trasomis, personalu ir slidininkus vežiojančių autobusų (angl. ski bus) punktualumu. Žavesio prideda ir siautulingi barai (Après ski), kuriuose leidžiamas laikas po slidinėjimo, net nenusiavus sunkiųjų slidininko batų. O išpuoselėti jaukūs pensionai, santūrūs ir paslaugūs jų šeimininkai, leis pajusti tikrą atpalaiduojančio poilsio atmosferą. Pakerės ir Zalcburgo regionas su ledine Kapruno viršūnės kepure, suvenyrinis Cel am Zė miestukas, Zilertalio slėnis, nuvinguriavęs tarp vienas už kitą gražesnių miestelių iki pat didingojo Hintertukso ledyno ir, žinoma, prabangusis Išglas su visa savo trasų gausa.
Slidinėjimas Bukovelyje, Ukrainoje – kaip gi ten, ar saugu, ar verta? Abejojančius nuraminsiu, kad šioje šalies dalyje nėra jokios padidintos rizikos. Gyvenimas teka įprasta vaga, kurortas pasiruošęs priimti slidininkus ir sėkmingai tą daro. „GRŪDOS“ grupės vyksta čia jau kelerius metus. Pagal norus ir galimybes galima rinktis penkių ar septynių dienų kelionę. Pastebiu, kad slidininkai iš Bukovelio tikisi mažiau, nei nuvykę gauna. Jei išsiruošėte neilgų atostogų – Ukrainos Karpatai yra puiki alternatyva Slovakijos Tatrams. Beje, čia arba Slovakijoje, galima sutikti ir ateinančius Naujuosius metus!
Mano mylimiausia – Italija. Daug saulės, daug sniego, daug puikiausio maisto (tiesą sakant, kartais net per daug), daug ramybės ir tuo pačiu – itališko triukšmo. Žavingas tas neskubrus itališkas tempas, emocionalūs pokalbiai kalnų kavinėse bei kasdienės siestos – kelių valandų poilsis vidurdienį, kuomet uždaromos parduotuvės ir kitos įstaigos, o darbuotojai keliauja namo ilsėtis, pietauti arba... paslidinėti.
Italijos Alpėse kurortų pasirinkimas iš tiesų platus. Paminėsiu tik „GRŪDOS“ populiariausiuosius:
Val Susa/Via Latea, kurortas Italijos – Prancūzijos pasienyje, kur slidinėjama abiejose pusėse, o gyvenama netoliese nuo pėsčiomis pasiekiamų pakėlėjų. Papildomos atrakcijos kelionės metu – išvykos į Turiną – miestą, su koplyčioje saugoma Turino drobule, viena įžymiausių relikvijų pasaulyje, ir Breansono miestelį – su gynybinių įtvirtinimų apsuptu senamiesčiu.
Val di Sole, nuostabioji saulėtoji Madona di Kampiljo ir Paso Tonale su ledyno viršukalne (garantuotas sniegas!). Keliautojų grupė gyvena puikiai slidininkų įvertintame viešbutyje, lepinama puikia virtuve bei SPA malonumais.
Cortina d’Ampezo – vienas iš dvylikos Dolomitinių Alpių kurortų, kuriame laiką mėgsta leisti ir pasaulinio garso kino bei muzikos žvaigždės.
Naujiena – Alpe Cimbra slidinėjimo centras, ypač tinkamas šeimoms, todėl rekomenduojamas rinktis vasario mėnesį moksleivių atostogų metu.
Plačioji Sela Ronda – net keturi slidinėjimo centrai viename kalne: Val di Fasa, Val Gardena, Alta Badia, Araba.
Visos šios vietovės mano išbandytos ir „užskaitytos“, jas drąsiai rekomenduoju ir su malonumu grįžčiau dar kartą tiek viena, tiek ir su šeima.
Mano dukra pirmą kartą ant slidžių buvo pastatyta ketverių su puse ir atiduota į rankas profesionaliai „GRŪDOS“ slidinėjimo instruktorei Vaivai. Kuomet po valandėlės grįžusi išvydau savo vaiką puikiausiai plūgu (nugaroje išskėstos, o priekyje eglute suglaustos slidės) besileidžiančią paskui instruktorę, supratau, kad jai pirmasis kartas sėkmingesnis ir mažiau gąsdinantis negu man, savamokslei. Ir dabar visiems pradedantiesiems rekomenduoju pirmuosius čiuožimus atlikti su instruktoriumi, išklausant jo patarimų.
Dažnai su „GRŪDOS“ grupėmis vyksta slidinėjimo instruktorius iš Lietuvos. Visada galima užsisakyti ir vietinį mokytoją. Nebijokite, kad nesusikalbėsite ar ko nesuprasite – slidinėjimo paslaptys atskleidžiamos judesiais, aiškiai ir žaismingai. Vaikams taip pat yra ir specialios mokyklėlės, kur jie mokomi grupelėse, o užsiėmimai vyksta pusdienį ar net visą slidinėjimo dieną.
Individualios ar grupinės pamokos praverčia ir suaugusiems: tiek pradedantiesiems, tiek norintiems tobulinti įgūdžius. Instruktorė Vaiva pradžiamokslį išdėstė ir mano vyrui, kuris kalnų slidinėjimą iš karto įrašė tarp savo mėgstamiausių sporto šakų. Taisyklingai išmokę visus pagrindinius judesius galėsite mėgautis maloniu ir, svarbiausia, saugiu slidinėjimu.
Saugumas – pagrindinis dalykas kalnuose. Neleiskime abejonėms ir baimėms stabdyti mūsų svajonių, tačiau nepamirškime ir atsargumo bei būtinų taisyklių: turime būti atidūs įčiuoždami į trasą ir lenkdami; negalime daryti staigių judesių, kuriuos būtų sunku numatyti čiuožiančiam iš paskos; privalome pasiūlyti pagalbą priekyje pargriuvusiam ir, be jokių abejonių, turime pasirinkti savo sugebėjimams tinkamas trasas bei saugų greitį. Išvykdami į slidinėjimo kelionę nepamirškite apsidrausti, kad, įvykus traumai, netektų patirti didelių išlaidų.
Net jei slidinėti negalite ar kol kas nedrįstate, vis tiek nuvykite į kalnus. Ne, tai nėra tik slidinėjančiųjų privilegija. Grožėtis, liesti, uosti, jausti kalnus galite ir žvelgdami pro viešbutėlio langą ar lėtai vaikštinėdami miško takeliais šalia trasų. Pro šalį prašvilpiantys pažengę sportininkai, tarsi viščiukai vorele paskui instruktorių čiuožiantys mažieji slidininkai ar į kalną su specialiomis slidėmis kopiantys ištvermingieji keliautojai – pagardins jūsų atostogas. Juk niekur kitur tokių vaizdų nepamatytumėte. Tokia pažintis su kalnais žiemą labai patiko mano mamai, mėgstančiai keliauti, bet neslidinėjančiai.
Kelionės į Šveicarijos, Prancūzijos Alpes, Andorą – ieškantiems naujų slidinėjimo galimybių. Mažiau populiarios, tačiau ne mažiau žavios kryptys: Norvegija, Gruzija. Sakydama, jog „už kalnus geriau gali būti tik kalnai, kuriuose dar nebuvai“, nieko naujo nepasakysiu. Į kokias viršūnes bepakiltum, visuomet rasi vaizdų akims, veiklos kūnui ir atgaivos sielai. Kalnus pasiekti galima įvairiais būdais: savo automobiliu, autobusu, lėktuvu. Galima keliauti individualiai arba jungtis prie grupės ir susirasti naujų draugų. „GRŪDA“ siūlo visas šias galimybes.
Šiandien, vėl planuodama kasmetę slidinėjimo kelionę savo šeimai, su šypsena prisimenu tą nepakartojamą pergalės ir pasididžiavimo savimi jausmą, kai pirmą kartą nusileidau nuo neįveikiamai atrodžiusios, o iš tiesų – paprastutės ir visai nesudėtingos, mėlynos trasos. Nuoširdžiai linkiu tą jausmą patirti kiekvienam.
Gera keliauti kartu. Artimiausias slidinėjimo keliones su „GRŪDA“ rasite ČIA.
