Patagonija

Patagonija (isp. Patagonia) – regionas Pietų Amerikos pietuose, piečiau 42° lygiagretės. Išsidėsčiusi Argentinos ir Čilės teritorijose, į pietus nuo Kolorado ir Negro upių ir šiauriau Magelano sąsiaurio. Čilėje sudaro Los Lagos (Ežerų), Aiseno ir Magaljaneso (Magelano) regionai; Argentinoje – Neukeno, Rio Negro, Čiubuto, Santa Kruso ir Ugnies Žemės provincijos. Užima apie 787 000 km². 1,74 mln. gyventojų (2001).

Andų kalnai Patagoniją dalina į dvi dideles dalis – Vakarų ir Rytų Patagoniją. Didžiąją regiono dalį sudaro Patagonijos plokščiakalnis. Pakrantėse yra lygumų, o Valdeso pusiasalyje – žemiausia žemyno vieta (-40 m). Būdingos skurdžios sausos stepės ir pusdykumės, tačiau drėgnesniuose rajonuose, kalnų pašlaitėse auga mišrieji, spygliuočių miškai, gausu ežerų. Pačiuose pietuose pereina į tundrą. Kalnuose yra įspūdingų ledynų. Ramiojo vandenyno pakrantė išraižyta tūkstančiais fjordų, susidaręs Čilės salynas.

Klimatas keičiasi nuo subtropinio šiaurėje, iki subantarktinio pietuose. Būdingas žemyninis klimato tipas. Vyrauja šalti Antarkties vėjai. Metinis kritulių kiekis svyruoja nuo 150–300 mm centriniuose ir šiauriniuose rajonuose, iki 2460 mm Čilės salyne. Sausio mėn. temperatūros šiaurės rytuose viršija 25 °C, pietuose vietomis vos siekia 10 °C. Liepos mėn. didžiojoje dalyje temperatūros vyrauja apie 0 °C, tačiau nereti speigai (centriniuose rajonuose).