Pažintis su magiškąja Armėnija 5 d.

Skrydis: Vilnius – Jerevanas (gali būti su persėdimu). Nusileidę oro uoste ir sutvarkę įvažiavimo į šalį formalumus, susitiksite su vietiniu gidu ir vyksite į viešbutį. Nakvynė viešbutyje.

Jerevanas - didžiausias šalies miestas, išsidėstęs prie Razdano upės, Ararato kalno papėdėje, netoli sienos su Turkija. Armėnijos sostinė įkurta labai seniai, dar anksčiau nei Roma – 782 m. pr. m. e. Šalis pagal plotą yra maždaug du kartus mažesnė nei Lietuva, o didžiąją dalį jos užima kalnai. Teigiama, jog iš viso pasaulyje išsibarstę net penki milijonai armėnų, o šalyje įsikūrę tik apie tris, o iš jų – net apie milijoną gyvena sostinėje. Armėnijos nacionalinis simbolis ir pasididžiavimas – Ararato kalnas. Jo baltą viršūnę galima pamatyti iš daugelio šalies vietų, o giedrą dieną ji matoma ir Jerevane. Jei tik oras bus tinkamas, viešėdami Jerevane ir jo apylinkėse, Jūs tikrai pamatysite platų ir snieguotą vulkaną, kurio aukštis – daugiau nei 5000 metrų. Miega jis įsitaisęs Turkijoje, apie 40 kilometrų į pietus nuo Armėnijos, nors, regis, jis – visai čia pat.

Ararato kalno papėdėje kadaise rungėsi ir prasilenkinėjo skirtingos Azijos ir Europos tautos bei dinastijos. Antai garsiosios, Biblijoje minimos Urartu valstybės miestas Erebuni dabartinio Jerevano teritorijoje buvo jau VIII amžiuje prieš mūsų erą. Jį valdė ir romėnai, ir persai Sasanidai, ir arabai, o XIV amžiuje Jerevanas priklausė galingai Mogolų dinastijos pradininko Tamerlano, kitaip dar žinomo kaip Timūras Šlubasis, imperijai. Kalnų apsuptą ir Razdano upės dalijamą miestą XV amžiuje užėmė persai, vėlesniais šimtmečiais jį pakaitomis valdė Osmanų Turkija ir Persija, o XIX amžiuje Jerevanas atiteko carinei Rusijai. Net sovietai nesugebėjo iš Armėnijos atimti jos tradicinio veido su skirtingais – krikščioniškos ir islamiškos – kultūrų bei gyvenimų sluoksniais. Juos kelionės metu atidenginėsite po truputį.

Jerevanas svarbus pramonės ir kultūros centras, o lankytinos vietos žavios ir įdomios. Pilnas kontrastų miestas - europietiškos ir azijietiškos kultūros mišinys. Čia rasite daugybę parkų, muziejų, kelias dideles viešąsias bibliotekas, botanikos ir zoologijos sodus. Naktinis Jerevano gyvenimas taip pat įdomus ir įtraukiantis, galintis pasiūlyti daugybę pramogų net išrankiausiems turistams.

Pusryčiai. Važiuosite į ypatingą vietą – kur Araratas alsuoja į istorinio vienuolyno mūrus – tarsi gynybinę Armėnijos sieną. Jei bus saulėta, o dangus skaidrus, šį legendinį galiūną išvysite visu savo grožiu, tik prisidengusį balsva sniego ir ledo paklode. Jei bus debesuota, garsiosios viršukalnės fragmentus gaudysite tarp debesų. Jei bus apsiniaukę ar lis, Araratą slėps pilkšva rūko ir kritulių širma, kuri bet kada gali pasitraukti. Araratas stulbina visada! O jo plačioje, lygioje papėdėje, visai netoli Turkijos, Jus pasitiks Pokr Vedi kaimelyje įspūdingas Kor Virapo vienuolynas. Tai dar vienas iškalbingas atvirukas Jūsų akims ir sielai, į kurį bent sykį verčiau patekti patiems nei visą gyvenimą gerėtis vaizdais nuotraukose.

Tiksli Kor Virapo statybų data nugrimzdusi į praeities gelmes, bet virš jų iškilusios reikšmingų Armėnijos ir krikščionybės raidai įvykių versijos. Manoma, kad šiame vienuolyne buvo kalėjimas, kuriame keliolika metų kentėjo uždarytas Grigorijus Švietėjas, vėliau tapęs jį įkalinusio karaliaus religiniu mentoriumi ir pirmuoju armėnų apaštališkosios bažnyčios vadovu. Vienuolyno gyvybę šiandien palaiko piligrimai, traukiantys į mišias, rengiamas, kaip manoma, V amžiuje statytoje bažnyčioje.

Vėliau važiuosite į Areni kaimą Armėnijos pietuose, geriausiai žinomą dėl vyno gamybos ir Areni-1 urvų komplekso, kuriame rasta seniausia žinoma vyninė pasaulyje. Tai 6100 metų senumo vyno darykla, dėka kurios Armėniją drąsiai galima laikyti seniausiu vyno gamybos regionu pasaulyje. Vyno degustacija vietinėje vyninėje.

Šiandien aplankysite ir kitą energiškai galingą vienuolyną – Noravanką. Viduramžiais jis išaugo tarp uolų greta Amaghu upės suformuoto tarpeklio. Patys įvertinsite, kuri architektūra stipresnė ir išraiškingesnė – gamtiškoji, tiksliau, rausvos, raukšlėtos uolos, kurios saugo senuosius maldos ir meditacijos namus, ar vis dėlto vienuolynas ir jo Šventos Motinos bažnyčia, išsiskirianti savo konstrukcija ir dekoru. Greičiausiai tai paskutinis anų laikų skulptūros ir architektūros talento Momiko gyvenimo šedevras. Tarp kitų sakralių vertybių, vienuolyne įkurdinta unikali, vienintelė tokia pasaulyje Dievo Tėvo skulptūra. Grįšite į Jerevaną. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Važiuosite į ypatingą vietą – kur Araratas alsuoja į istorinio vienuolyno mūrus – tarsi gynybinę Armėnijos sieną. Jei bus saulėta, o dangus skaidrus, šį legendinį galiūną išvysite visu savo grožiu, tik prisidengusį balsva sniego ir ledo paklode. Jei bus debesuota, garsiosios viršukalnės fragmentus gaudysite tarp debesų. Jei bus apsiniaukę ar lis, Araratą slėps pilkšva rūko ir kritulių širma, kuri bet kada gali pasitraukti. Araratas stulbina visada! O jo plačioje, lygioje papėdėje, visai netoli Turkijos, Jus pasitiks Pokr Vedi kaimelyje įspūdingas Kor Virapo vienuolynas. Tai dar vienas iškalbingas atvirukas Jūsų akims ir sielai, į kurį bent sykį verčiau patekti patiems nei visą gyvenimą gerėtis vaizdais nuotraukose.

Tiksli Kor Virapo statybų data nugrimzdusi į praeities gelmes, bet virš jų iškilusios reikšmingų Armėnijos ir krikščionybės raidai įvykių versijos. Manoma, kad šiame vienuolyne buvo kalėjimas, kuriame keliolika metų kentėjo uždarytas Grigorijus Švietėjas, vėliau tapęs jį įkalinusio karaliaus religiniu mentoriumi ir pirmuoju armėnų apaštališkosios bažnyčios vadovu. Vienuolyno gyvybę šiandien palaiko piligrimai, traukiantys į mišias, rengiamas, kaip manoma, V amžiuje statytoje bažnyčioje.

Vėliau važiuosite į Areni kaimą Armėnijos pietuose, geriausiai žinomą dėl vyno gamybos ir Areni-1 urvų komplekso, kuriame rasta seniausia žinoma vyninė pasaulyje. Tai 6100 metų senumo vyno darykla, dėka kurios Armėniją drąsiai galima laikyti seniausiu vyno gamybos regionu pasaulyje. Vyno degustacija vietinėje vyninėje.

Šiandien aplankysite ir kitą energiškai galingą vienuolyną – Noravanką. Viduramžiais jis išaugo tarp uolų greta Amaghu upės suformuoto tarpeklio. Patys įvertinsite, kuri architektūra stipresnė ir išraiškingesnė – gamtiškoji, tiksliau, rausvos, raukšlėtos uolos, kurios saugo senuosius maldos ir meditacijos namus, ar vis dėlto vienuolynas ir jo Šventos Motinos bažnyčia, išsiskirianti savo konstrukcija ir dekoru. Greičiausiai tai paskutinis anų laikų skulptūros ir architektūros talento Momiko gyvenimo šedevras. Tarp kitų sakralių vertybių, vienuolyne įkurdinta unikali, vienintelė tokia pasaulyje Dievo Tėvo skulptūra. Grįšite į Jerevaną. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Ši diena Armėnijoje bus ypač turininga. Ją pradėsite nuo išvykos į Garni šventyklą. Apie 30 kilometrų į pietryčius nuo Jerevano, Garni tarpeklyje, skardžių apsuptoje vietoje stūkso romėnų ir helenistinio stiliaus šventovė – toks vienintelis Armėnijoje išlikęs ikikrikščioniškų kultų statinys. Dar I amžiuje istorikas Tacitas jį paminėjo savo raštuose. Įspūdinga šventykla, kurią iki Timūro įsiveržimo saugojo galinga tvirtovė, galėjo būti skirta dievui Mitrai garbinti. Griuvo ji per užpuolimus ir žemės drebėjimą, o atstatyta buvo XX amžiuje. 

Grožėsitės natūraliu Armėnijos gamtos sukurtu stebuklu – Akmenų simfonija. Kelionę tęsite aplankydami ir Gegardo vienuolyną, įsikūrusį vos 10 kilometrų nuo Garni. Ne veltui ši didelę istorinę reikšmę turinti šventovė iš pradžių vadinta Airivank – „urvų vienuolynu“. Prie jo kūrybos prisidėjo ne tik gilus tikėjimas, bet ir talentingoji gamta. Prie uolos skardžio, Azato upės Garni tarpeklyje, šią Dievo ir maldų citadelę greičiausiai įkūrė Šv. Grigorijus. Pagrindinė koplyčia ir kitos įstabaus komplekso dalys išlikusios nuo XIII amžiaus. Dabartinis vienuolyno pavadinimas – Geghard siejamas su strėle: anot legendos, apaštalas Judas Tadas čia atgabenęs šventąją ietį, kuria buvo perdurta Jėzaus širdis. Tiesa, ieties kol kas dar niekam nepavyko rasti. Pasiūlysime atidžiai apžiūrėti masyviose senojo vienuolyno sienose išskaptuotus kryžius, kartu su gidu išsiaiškinti jose išlikusių mitinių būtybių bei raštų reikšmes, paieškoti šventojo šaltinio. Vietinių gyventojų namuose dalyvausite armėniškos duonos  – lavašo (UNESCO paveldas) gaminimo pamokoje. Lavašas yra labai plonas ir dažniausiai kepamas specialiose krosnyse – tandyruose. Ragausite savo pagamintą lavašą bei vietinį sūrį. Toliau vyksite prie tyru grožiu garsėjančio Sevano ežero. Jis tyvuliuoja beveik 2 kilometrų aukštyje. Kartu su aplink „banguojančiais“ kalnais ežeras išlieja ypač romantišką peizažą.

Sevanas, taip pat žinomas kaip Geharkunikas, Gehamo jūra ir Gokčia – pats didžiausias ežeras Kaukazo kalnuose, Armėnijoje. Telkšo tektoninėje įduboje Armėnijos kalnyne. Ežerą supa kalnai. Artanišo ir Noratuso kyšuliai ežerą dalina į dvi dalis – gilesnį, raižytais krantais Šiaurės Sevaną šiaurės vakaruose ir seklesnį, lygiu dugnu ir krantais Didįjį Sevaną pietryčiuose. Šias dalis jungia platus sąsiauris. Giliausia ežero vieta siekia 83 m. Šiaurės vakarinėje dalyje seniau buvo Sevano sala, bet, sumažinus ežero vandens lygį, ji virto pusiasaliu. Ežeras gėlas, žydros spalvos. Į Sevaną suteka 28 upės, o išteka vienintelis Razdanas. Sevano ežere veisiasi endeminės sevaninės lašišos. Taip pat yra sykų, auksinių žuvelių, vėžių. Pakrantėse gyvena gausūs paukščių būriai – armėninės žuvėdros, mažosios gulbės, mažosios žąsys, rudės, šalminės antys, kirai kvatokliai. Ežeras ir jo apylinkės priklauso Sevano nacionaliniui parkui. Šiaurės vakarinėje ežero pakrantėje įsikūręs Sevano miestas, aplink išsidėstę keletas mažesnių gyvenviečių. Sevanas – populiarus turistinis ir rekreacinis šalies objektas. Pakrantėse išlikę daug senovinių armėnų vienuolynų, archeologinių radimviečių.

O pažinties su Sevano ežeru pabaigai Jums palikome viešnagę viename vaizdingiausių šalies vienuolynų kompleksų – Sevanavanke, kuris ežero pusiasalyje buvo pastatytas daugiau nei prieš tūkstantį metų. 

Grįšite į Jerevaną. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Ši diena Armėnijoje bus ypač turininga. Ją pradėsite nuo išvykos į Garni šventyklą. Apie 30 kilometrų į pietryčius nuo Jerevano, Garni tarpeklyje, skardžių apsuptoje vietoje stūkso romėnų ir helenistinio stiliaus šventovė – toks vienintelis Armėnijoje išlikęs ikikrikščioniškų kultų statinys. Dar I amžiuje istorikas Tacitas jį paminėjo savo raštuose. Įspūdinga šventykla, kurią iki Timūro įsiveržimo saugojo galinga tvirtovė, galėjo būti skirta dievui Mitrai garbinti. Griuvo ji per užpuolimus ir žemės drebėjimą, o atstatyta buvo XX amžiuje. 

Grožėsitės natūraliu Armėnijos gamtos sukurtu stebuklu – Akmenų simfonija. Kelionę tęsite aplankydami ir Gegardo vienuolyną, įsikūrusį vos 10 kilometrų nuo Garni. Ne veltui ši didelę istorinę reikšmę turinti šventovė iš pradžių vadinta Airivank – „urvų vienuolynu“. Prie jo kūrybos prisidėjo ne tik gilus tikėjimas, bet ir talentingoji gamta. Prie uolos skardžio, Azato upės Garni tarpeklyje, šią Dievo ir maldų citadelę greičiausiai įkūrė Šv. Grigorijus. Pagrindinė koplyčia ir kitos įstabaus komplekso dalys išlikusios nuo XIII amžiaus. Dabartinis vienuolyno pavadinimas – Geghard siejamas su strėle: anot legendos, apaštalas Judas Tadas čia atgabenęs šventąją ietį, kuria buvo perdurta Jėzaus širdis. Tiesa, ieties kol kas dar niekam nepavyko rasti. Pasiūlysime atidžiai apžiūrėti masyviose senojo vienuolyno sienose išskaptuotus kryžius, kartu su gidu išsiaiškinti jose išlikusių mitinių būtybių bei raštų reikšmes, paieškoti šventojo šaltinio. Vietinių gyventojų namuose dalyvausite armėniškos duonos  – lavašo (UNESCO paveldas) gaminimo pamokoje. Lavašas yra labai plonas ir dažniausiai kepamas specialiose krosnyse – tandyruose. Ragausite savo pagamintą lavašą bei vietinį sūrį. Toliau vyksite prie tyru grožiu garsėjančio Sevano ežero. Jis tyvuliuoja beveik 2 kilometrų aukštyje. Kartu su aplink „banguojančiais“ kalnais ežeras išlieja ypač romantišką peizažą.

Sevanas, taip pat žinomas kaip Geharkunikas, Gehamo jūra ir Gokčia – pats didžiausias ežeras Kaukazo kalnuose, Armėnijoje. Telkšo tektoninėje įduboje Armėnijos kalnyne. Ežerą supa kalnai. Artanišo ir Noratuso kyšuliai ežerą dalina į dvi dalis – gilesnį, raižytais krantais Šiaurės Sevaną šiaurės vakaruose ir seklesnį, lygiu dugnu ir krantais Didįjį Sevaną pietryčiuose. Šias dalis jungia platus sąsiauris. Giliausia ežero vieta siekia 83 m. Šiaurės vakarinėje dalyje seniau buvo Sevano sala, bet, sumažinus ežero vandens lygį, ji virto pusiasaliu. Ežeras gėlas, žydros spalvos. Į Sevaną suteka 28 upės, o išteka vienintelis Razdanas. Sevano ežere veisiasi endeminės sevaninės lašišos. Taip pat yra sykų, auksinių žuvelių, vėžių. Pakrantėse gyvena gausūs paukščių būriai – armėninės žuvėdros, mažosios gulbės, mažosios žąsys, rudės, šalminės antys, kirai kvatokliai. Ežeras ir jo apylinkės priklauso Sevano nacionaliniui parkui. Šiaurės vakarinėje ežero pakrantėje įsikūręs Sevano miestas, aplink išsidėstę keletas mažesnių gyvenviečių. Sevanas – populiarus turistinis ir rekreacinis šalies objektas. Pakrantėse išlikę daug senovinių armėnų vienuolynų, archeologinių radimviečių.

O pažinties su Sevano ežeru pabaigai Jums palikome viešnagę viename vaizdingiausių šalies vienuolynų kompleksų – Sevanavanke, kuris ežero pusiasalyje buvo pastatytas daugiau nei prieš tūkstantį metų. 

Grįšite į Jerevaną. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Šiandien vyksite apie 20 kilometrų nuo Jerevano apžiūrėti bizantiškojo šedevro – Zvartnoco – Dangiškųjų angelų – katedros (prie Vaharšapato miesto), kuri įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą. Simboliška, kad rafinuotų kolonų, sueinančių į arkas, įrėmintą šventovę stebi Araratas – kalnas, ant kurio, anot biblijinių pasakojimų, turėjo nutūpti Nojaus balandis. VII amžiuje katedra iškilo Armėniją apkrikštijusio Grigorijaus Švietėjo garbei. Nėra tiksliai žinoma, kodėl katedra sugriuvo, bet vyrauja nuomonė, kad ją įveikė žemės drebėjimas. Vis dėlto stichija ateities kartoms paliko romantiškus griuvėsius, kurie buvo rasti tik XX amžiaus pradžioje, o dar gilesniuose sluoksniuose aptikta Urartu laikų miesto užuominų. Zvartnoco katedros žavesys per amžius ne blėso, o tik stiprėjo.  

Sustosite prie dar vieno reikšmingo religinio monumento ir dvasinio Armėnijos centro – Ečmiadzino katedros, statytos IV amžiuje. Tai viena seniausių bažnyčių pasaulyje, įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą. Statybas inicijavo Jums jau žinomas misionierius Grigorijus, pakrikštijęs valdovą Tiridatą III Armėną ir jo dvariškius. Legenda byloja, kad bazilikai iškilti padėjo Šv. Grigorijaus vizija. Joje pasirodė besileidžiantis iš dangaus Kristus ir auksiniu kūju trenkiantis į žemę toje vietoje, kur turėtų atsirasti pirmieji krikščionių maldos namai... Laikui bėgant bažnyčia keitėsi, bet iki šiol joje jaučiama senųjų laikų energija.

Sugrįšite į Jerevaną, kur Jūsų lauks laisvas laikas suvenyrų apsipirkimui vietiniame turguje. Pervežimas į oro uostą. Skrydis: Jerevanas – Vilnius (gali būti su persėdimu).

Pusryčiai. Šiandien vyksite apie 20 kilometrų nuo Jerevano apžiūrėti bizantiškojo šedevro – Zvartnoco – Dangiškųjų angelų – katedros (prie Vaharšapato miesto), kuri įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą. Simboliška, kad rafinuotų kolonų, sueinančių į arkas, įrėmintą šventovę stebi Araratas – kalnas, ant kurio, anot biblijinių pasakojimų, turėjo nutūpti Nojaus balandis. VII amžiuje katedra iškilo Armėniją apkrikštijusio Grigorijaus Švietėjo garbei. Nėra tiksliai žinoma, kodėl katedra sugriuvo, bet vyrauja nuomonė, kad ją įveikė žemės drebėjimas. Vis dėlto stichija ateities kartoms paliko romantiškus griuvėsius, kurie buvo rasti tik XX amžiaus pradžioje, o dar gilesniuose sluoksniuose aptikta Urartu laikų miesto užuominų. Zvartnoco katedros žavesys per amžius ne blėso, o tik stiprėjo.  

Sustosite prie dar vieno reikšmingo religinio monumento ir dvasinio Armėnijos centro – Ečmiadzino katedros, statytos IV amžiuje. Tai viena seniausių bažnyčių pasaulyje, įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą. Statybas inicijavo Jums jau žinomas misionierius Grigorijus, pakrikštijęs valdovą Tiridatą III Armėną ir jo dvariškius. Legenda byloja, kad bazilikai iškilti padėjo Šv. Grigorijaus vizija. Joje pasirodė besileidžiantis iš dangaus Kristus ir auksiniu kūju trenkiantis į žemę toje vietoje, kur turėtų atsirasti pirmieji krikščionių maldos namai... Laikui bėgant bažnyčia keitėsi, bet iki šiol joje jaučiama senųjų laikų energija.

Sugrįšite į Jerevaną, kur Jūsų lauks laisvas laikas suvenyrų apsipirkimui vietiniame turguje. Pervežimas į oro uostą. Skrydis: Jerevanas – Vilnius (gali būti su persėdimu).