Naujiena! Malaizija su stilinguoju Kvala Lumpūru, džiunglių nuotykiai Borneo saloje ir prašmatnusis Brunėjaus sultonatas. Poilsis prie Pietų Kinijos jūros 14d.

Skrydis į Kvalą Lumpūrą iš Vilniaus su persėdimu viename iš Europos miestų.
Oro uostas yra ta pereinamoji erdvė, kurioje Jūs paliekate asmeninius rūpesčius ir stresą. Nuo rutinos galutinai atsiplėšiate įsėdę į lėktuvą. Jam pakilus į debesis, lieka tik išnaudoti ramybės valandas. Skrydžio metu bus galimybė žiūrėti kiną per Jums asmeniškai skirtą planšetinį ekraną bei klausytis muzikos laiko tarpuose tarp nusnūdimų ir valgio bei gėrimų, kurie jau įskaičiuoti į Jūsų bilieto kainą.
Lėktuvas nusileidžia Malaizijos sostinėje Kvala Lumpūre. Po truputį Jus užplūs pojūčiai, išplaukę iš šūkio „Malaysia – truly Asia“. Ar kada nors susimąstėte, kodėl būtent toji šalis reklamuojama kaip „tikroji Azija”? Megapolį, buvusį britų kolonijos dalimi, užpildo pačios istoriškiausios, pačios charakteringiausios, tačiau savo mentalitetu labai skirtingos Rytų tautos: šių žemių vietiniai – malajai, verslieji kinai, kurie tapę šalies ekonomikos varomąja jėga, bei indai.
Kiekviena jų yra savaip konservatyvi ir laikosi šimtamečių tradicijų, taip paišo daugialypį Kvala Lumpūro portretą. Jame didelį vaidmenį atlieka skirtingos religijos: malajai išpažįsta islamą, kinai atsinešė budizmą, indai atvyko su hinduistiniais kultais. Na, o kolonistai europiečiai po savęs paliko krikščionybės įspaudų. Taip kad jau labai greitai ir Jūs patys prisiliesite prie šios efektingos etninės bei kultūrinės įvairovės.
Kartu su kelionės vadovu iš Lietuvos važiuodami į viešbutį, stebėsite pirmuosius visiškai kito – šilto, rytietiškų užmojų, Azijos žmonių papročių ir urbanistinių inovacijų sandūros – pasaulio ženklus. Dabar ir Jūs – jo laikina dalelė! Jūsų pirmus tvankaus tropikų oro įkvėpimus palikome ramiai adaptacijai. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Pradedate įvairiapusišką pažintį su tarytum iš skirtingų Azijos dalių sudėtu Kvala Lumpūru bei jo apylinkėmis. Malajų kalba jų šalies sostinės pavadinimas reiškia „Purvo santaką”. Tačiau iškart pastebėsite, kad visai ne purvas uždrėbęs, o saulė nutvieskusi šį vietomis dulkėtą nuo nesibaigiančių statybų, vietomis žalią dangoraižių, kolonijinių pastatų bei įvairiausių šventyklų pripildytą miestą.
Azijos tigru vadinamos Malaizijos sostinė nepaliaujamai plečiasi į šonus ir į aukštį. Čia yra Formulės-1 trasa. Čia iš kitų planetos galų būstines perkelia vis daugiau stambių kompanijų. Čia filmuojasi Holivudo garsenybės, tarp jų priešais kameras lakstė ir Jackis Chanas, ir Tomas Cruise’as, ir pati Catherine Zeta-Jones. Čia kasmet apsilanko milijonai turistų ir verslininkų. Turbūt sunku patikėti, kad prieš porą šimtų metų šio dabar superverslaus ir judraus megapolio vietoje buvo kaimeliai su mediniais namukais, dengtais šiaudų stogais? Vietinis gidas Jums daugiau papasakos apie „Purvo santakos” miesto raidą.
Pirma vyksite į Kvala Lumpūro pakraštį apžiūrėti Batu urvų. Štai čia Jūs galite prarasti orientaciją, kur patekę. Juk lankotės malajų krašte, tačiau jau iš tolo pamatote milžinišką, net 43 metrų aukščio plieninį Muruganą – Šyvos sūnų, Ganešos brolį, spindintį auksu. Tai yra viena aukščiausių statulų Malaizijoje. Už šios karingos, orios dievybės nugaros dunksi ypatinga uola. Į jos viršūnę veda 272 laiptai ir… straksinčios bei veltėdžiaujančios beždžionės. Artimu metu žadama pastatyti eskalatorių. Įkopę viršun, eisite gilyn į didžiulius urvus, kurių palubėje it prašmatnios liustros kabo stalaktitai, o iš žemės kaip natūrali gigantiškų varveklių užuolaida iškilę stalagmitai. Juose glaudžiasi šikšnosparniai. Ilgainiui čia apsigyveno ir hinduistiniai personažai, kadangi indų tamilai po drėgnais, plačiais skliautais įkūrė šventyklų. Nenustebkite, jei šioje apytamsėje erdvėje, kur kaip klostės krenta urvų dariniai, pasijausite tarytum papuolę į kažkokio indiško mito pinkles.

Po šios išvykos važiuosite pietauti į GRŪDOS partnerių rekomenduotą restoraną (už papildomą mokestį). Galima sakyti, jog pietūs Malaizijoje būna kaip egzotinė ekskursija po skirtingas Azijos virtuves. Šios kelionės metu suteiksime Jums galimybę paragauti vis kito šalies regiono ar vis kitos rytiečių tautos patiekalų  –  tai kiniško, tai tradicinio malajų, tai salų ar džiunglių maisto. Jūros gyviai, įvairiausios žuvys, žalumynai, ryžiai lapų suktinėse – viskas šviežia, lengva ir sultinga. O vaisių įvairovei žodžių apsakyti pristigs. Dauguma keliautojų Malaizijoje atranda bent po vieną vaisių paragauti pirmą kartą gyvenime. Ar jau teko valgyti kaktuso vaisių? Rambutaną, kvapųjį durijų, mangostaną? Jei ne dabar, tai kitą dieną mėgausitės kekėmis ir saujomis sunokusių intensyvaus skonio gėrybių. Natūralių vitaminų dozė!
Pasistiprinę vyksite apžiūrėti Karališkųjų rūmų Istana Negara, atidarytų tik 2011 metais. Beveik 100 hektarų plote priešais elitinius sodus Jus pasitiks net 22 it iš saulės nulietais kupolais pasipuošusios Malaizijos karaliaus rezidencija. Tai bus ideali vieta iš gido daugiau sužinoti apie šios šalies monarchus ir vieną turtingiausių Malaizijos žmonių – Valdovų konferencijos išrinktą 17-ąjį karalių Ibrahimą Iskandarą ar 18-ojo Jo Didenybės rinkimus.
Kokia Malaizijos karaliumi tituluojamo asmens rolė valstybės gyvenime? Ar vienas iš buvusių karalių – sultonas Muchamedas V galų gale išsiskyrė su gražuole „Mis Maskva”? Ar jam iš tikro reikėjo triskart pakartoti arabų kalbos žodį talak, kad santuoka nutrūktų? Važiuodami kur nors autobusu, visad galite tokių dalykų teirautis kelionės vadovo arba tiesiai klausti gido. Taip jums atsivers ne tik fasadinė Malaizijos pusė, bet ir vidiniai jos sluoksniai.
Aplankysite vieną gyvybingiausių ir jaunatviškiausių vietų Kvala Lumpūre – Merdekos aikštę. Merdeka – tai „laisvė”,  „nepriklausomybė”. Šioje, galima laikyti, centrinėje megapolio aikštėje, dar vadinamoje padang (lauku), iš tikro justi laisvė ir lengvumas: čia kasmet rugpjūčio 31-ąją rengiamas Nepriklausomybės dienos paradas, čia, miestiškos žalumos apsupty, vyksta šventės, o paprastomis dienomis būriuojasi žmonės tiesiog pasėdėti ant pievos, kur anksčiau elitinio Selangoro klubo vyrai žaisdavo kriketą. Apžiūrėsite pastatus, kuriuose rinkdavosi aukšto rango džentelmenai ir jų damos. Pasigrožėkite į Merdekos aikštę žvelgiančiais britiško stiliaus rūmais su indiškomis arkomis ir Bigbeną atkartojančiu laikrodžiu. Kolonijiniu laikotarpiu tai buvo britų valdžios būstinė.

Kiekviename kultūros turtingame mieste tiesiog privalu aplankyti žavingiausias jo šventoves. Daugiau nei pusė Malaizijos gyventojų yra musulmonai sunitai, o šiizmo atšaka netgi apribota. Šiandien  stabtelėsite prie dviejų ir savo dvasia, ir išskirtine architektūra ypatingų mečečių. Viena jų – Nacionalinė Malaizijos mečetė, bendras anglų ir malajų architektų kūrinys. Sodais, baseinėliais bei fontanais išgražintoje teritorijoje telpa apie 15 000 žmonių. Pateksite į modernią rojaus aplinkos versiją. 1965 metais pastatyta unikali islamo šventovė tradicinės mečetės neprimena. Jos stogai yra skėčių formos. Pagrindiniai du kupolai – kaip išskleisti, o smailėjantys minaretai – kaip suglausti skėčiai. 
Jei dar ne visus rūpimus klausimus apie islamą Malaizijoje spėjote pateikti gidui, kita tam tinkama vieta bus Abdulo Samado Džamek mečetė. Šioji – viena svarbiausių musulonų maldos vietų Kvala Lumpūre. Mečetė pastatyta dar 1909 metais pagal britų kario ir architekto Arthuro Benisono Hubbacko viziją. Ji stūkso ant kampo, tarsi ant iškyšulio, per vidurį Gombako ir Klanko upių santakos. Rūmus primenančios arkadų eilės, virš jų iškilę minaretai ir balti kupolai sukuria tokią harmoniją, kad ir už jų stūkstantys šiuolaikiniai daugiaaukščiai skoningai įsikomponuoja į bendrą atviruką.

Visos Jūsų dienos Kvala Lumpūre atviruką užbaigs Kvala Lumpūro simboliu, pranokusiu ir kolonijinį palikimą, ir net reikšmingiausias mečetes, tapusi dangoraižių pora. Taip, atspėjote iš pirmo karto – tai Petronas dvyniai. Grakščiai susikibę 452 metrų aukščio dangoraižiai pastatyti artėjant naująjį tūkstantmetį ir vienu metu buvo aukščiausi pasaulio pastatai. Ilgainiui juos aukščiu pralenkė kitų Azijos šalių stikliniai gigantai, tačiau retas kuris planetos statinys lig šiol galėtų populiarumu konkuruoti su šiais identiškais Kvala Lumpūro dvyniais. Būna, vos kelias valandas tarp skrydžių turintys Malaizijos sostinės svečiai pirmiausia skuba prie Petronas įsiamžinti bent iš apačios.
Jų forma siejama su istorišku Kutub Minaro bokštu Delyje bei su islamiškuoju ženklu Rub el Hizb. Auštų skaičius – 88 – irgi neatsitiktinis. Aštuoni yra pats laimingiausias kinams skaičius. Vietoje Jums atsiskleis daugiau neeilinės Petronas vizualo paslapčių. Na, o GRŪDOS rengiamų kelionių stiliaus akcentas – leisti keliautojams pamatyti megapolį iš viršaus, jei tik jame yra to verta vieta. Šių dangoraižių apžvalgos aikštelė, įkurta beveik pačiame viršuje, stulbinamu efektu gali lygintis su Eifeliu Paryžiuje, Šanchajaus finansų centru ar Niujorko didžiūnais. Nakvynė viešbutyje.

Po ankstyvų pusryčių arba su pusryčių daviniais vykstate į oro uostą. Skrydis į Sandakaną – šiaurinės Borneo salos miestą, Sandakano srities sostinę. Įkrentate į atmosferą, artimesnę ramiam, tolygesniam pakrantės miesto gyvenimui. Sandakanas gyvena iš medienos, palmių aliejaus, tabako, kavos eksporto. Jums šis uostas bus vartai į Borneo.
Švelnus salos, kurią Malaizija dalijasi su Indonezija ir Brunėjumi, pavadinimo skambesys užburia ir gundo. Borneo… Tai – trečia pagal dydį pasaulyje sala (po Grenlandijos ir Naujosios Gvinėjos), jos plotas – 748 kvadratiniai kilometrai. Čia atogrąžų miškai – vieni seniausių visoje Žemėje, skaičiuoja apie 140 milijonų metų. Tai – nuostabių jau nykstančių ir retų rūšių buveinės, kur nėra kalėjimą primenančių zoologijos sodų, tik didžiulės džiunglių teritorijos kaip parkai ar sanatorijos. Jose gyvūnai globojami, bet yra laisvi.

Borneo saloje pasijausite tarsi įlipę į atverstą džiunglių knygą. Pirmoji Jūsų išvyka – pas saulės lokius. Jei Jums kada ir buvo galimybė juos bent akies krašteliu pamatyti, tai nebent šen ten Pietryčių Azijoje. Saulės lokiai – mažiausios planetoje meškos. Beje, ir jų kailio plaukai – trumpiausi iš visų meškų rūšių, nes „apsiaustas” prisitaikęs prie atogrąžų šilumos. Šių tamsiakailių švaizda – animaciška. Apie jų gyvenimo būdą galimybę papasakoti perleisime vietiniam gidui.
Po šio gamtiško turo vyksite įsikurti į lodžiją prie Kinabatangano upės. Tai nėra standartiniai viešbučiai. Lodžijų tipo pastatai paprastai būna nedideli, primena bungalus ar kuklias vilas. Puiki alternatyva įprastoms miestiškoms nakvynės vietoms. Jei už lango girdisi triukšmas, tai tikrai ne gatvės burzgalynė, o kokių nors gyvių skleidžiami garsai. Ir jei į Jus kas iš lauko pro langą spoksos, tai galbūt smalsiosios beždžionės.
Po pietų vyksite į Sandakano atogrąžų centrą (Rainforest Discovery Centre). Leisitės į žygį pačiame džiunglių glėbyje. Kiekviena savo kūno dalele pajausite atogrąžų aksomo drėgmę ir tvankų orą, sklidiną sultingos Kabili-Sepiloko miško žalumos ir gėlių nektarų. Linguosite ant beždžionių tilto, lipsite į apžvalgos bokštą, iškilusį tarp šimtamečių medžių gaubtų. Dar pridėkite tą tik kelionėse įmanomą malonų jaudulį, kai neaišku, ką sutiksite kelyje – kokią varlių karalienę, dar neregėtą driežą, beždžionę ar paukštį. Maža ką, galbūt Jūsų žvilgsnį patrauks viena iš 250 rūšių orchidėjų. Koks grynas, kone pirmykštis jausmas sukils! Geriausias būdas prisijaukinti šios kelionės nuotaiką.
Nakvynė lodžijoje.

Pusryčiai. Šiandien – šuolis į dar vieną džiunglių knygos lapą, kuriame vienas pagrindinių vaidmenų atitenka orangutanui – primatui žmogiškos sielos akimis. TV laidų ciklo „Laukinis Eglės pasaulis” (LRT) kūrėja Eglė Aukštakalnytė-Hansen jautriai pastebėjo, kad, žiūrėdamas į orangutanų akis, „matai jose emocijų šulinį”. Šių žmogbeždžionių telikę tik Borneo bei Sumatros džiunglėse. Pats pavadinimas kilęs iš malajų kalbos žodžių orang hutan, reiškiančių „miško žmogų”.
Turbūt žinote, kad pasaulis už šių žmonėms genetiškai artimų būtybių pažinimą ir išlikimą ypač dėkingas lietuvių kilmės tyrinėtojai Birutei Galdikui. Dažnas lietuvis girdėjęs apie tai, kad Borneo gražuoliai tapę šios gamtosaugininkės gyvenimo dalimi, tačiau tik akyliau sekantys B. Galdiko istoriją nutuokia, jog jos gyvybei ar mažų mažiausiai jos, kaip primatologės, karjerai ne kartą buvo iškilęs pavojus dėl kovos su žiauriu brakonierių apetitu ir problemos apie naikinamus atogrąžų miškus viešinimo. Mes norėtume aplenkti šias skaudžias temas, tačiau mūsų tikslas yra intelektualiems keliautojams ne tik parodyti egzotinės gamtos grožį, bet ir atskleisti realybę, dėl kurios tam trapiam grožiui gresia išnykti.

Taigi, vyksite į Sepiloko orangutanų reabilitacijos centrą, kurio pagrindinė misija – gelbėti šių žmogbeždžionių našlaičius ir saugoti suaugusius primatus. Centras įkurtas miško draustinyje, apimančiame net 43 kvadratinių kilometrų plotą. Jame yra karantino zonos, klinika, ligoninė, net primatukų vaikų darželiai. Didžiojoje teritorijos dalyje orangutanai gyvena savarankiškai visiškai natūraliomis sąlygomis. Svarbiausia – neužgniaužti primatų instinktų ir įgūdžių prasimaitinti patiems. Tik nustačius poreikį, orangutanai papildomai maitinami: specialistai eina į džiunglių tankynę su maisto daviniais (tai gali būti lapai, žievės, vaisiai), skleisdami tam tikrus garsus, tačiau miško šeimininkai ateina ne visad, mėgsta slapukauti.
Jums bus leidžiama eiti tik specialiais takais į nedideles aikšteles vidury miško. Tokie apribojimai skirti tam, kad žmonės netrikdytų, neišgąsdintų orangutanų, neperneštų jiems virusų. Mes visuomet savo keliautojus informuojame, kad laukinių gyvūnų stebėjimas yra kaip loterija, tad jos pabaigos kol kas žinoti negalite. 
Kito džiunglių nuotykio kryptis – Borneo didnosių proboscis prieglauda Labuk Bay. Tai maždaug 160 hektarų ploto mangrovės draustinis, kuriame prižiūrimos gyvena apie 150 Borneo didnosių. Kitos jų buveinės – pelkės, vietovės šalia vandens. Šios šunbeždžionės įpratusios prie svetimų akių ir, galima sakyti, netgi nieko prieš svečių dėmesį: regis, pozuoja svečiams, turistų akivaizdoje mamos myluoja ir blusinėja savo vaikus, kas netingi aiškinasi tarpusavio santykius, pavyzdžiui, rėksmingai susipeša ir, alfa patinui išbildėjus į „areną”, išsilaksto. Beje, patinai be jokios gėdos rodo savo pasididžiavimą tarsi tai būtų jų ginklas.

Pirmiausia siūlome atkreipti dėmesį į šių charizmatiškų Borneo būtybių išorinius bruožus. Ne veltui Malaizijoje kaip suvenyrai populiarūs būtent pliušiniai didnosiai. Ar tikri, ar žaisliniai, jie – išskirtiniai. Pilvas būna kišsipūtęs. Patino nosis panaši į kabantį iki galo nepripūstą balioną, o patelės nosytė – daug mažesnė.
Lankydamiesi Borneo didnosių prieglaudoje, eisite jų stebėti prie vienos iš kelių ten esančių platformų. Išpuolus galimybei, galbūt pavyks pamatyti, kaip draustinio gyventojai pietauja.
Vėliau persikelsite į atogrąžų gyvenimo žvalgytuves ant vandens. Leisitės į vakarinį kruizą Kinabatangano upe. Tai – antroji (po Radžango) iš didžiausių Malaizijos upių. Pasiruoškite paslapties medžioklei. Galbūt, sušnarėjus krūmams, įsižiūrėję pamatysite iš po jų kyšančią dramblio ausį ar jį visame gražume išvysite jau iš tankmės prasiskynusį kelią iki vandens. Tik Borneo saloje gyvena nykštukiniai drambliai, neseniai įtraukti į Raudonąją knygą. Galbūt virš Jūsų medžio šaką lenks ir kaip akrobatės ant jos lakstys makakos. Aplink Kinabatanganą gyvena ir Jums jau pažįstami Borneo didnosiai, ir sidabriakailiai lungūrai (lutungai). Orangutanai čia taip pat pasirodo. Upės įžymybės – krokodilai. O ekstravagantiškų paukščių kompanija tokia didelė, kad, visiems susibūrus, išeitų jau ištisas sparnuotųjų paradas. Kartais net sunku patikėti, jog tos smarkios, „liepsnojančios” plunksnų spalvos ar pankiškos šukuosenos yra natūralios.
Visi Jūsų užfiksuoti Kinabatangano gyventojų garsai, mostai, siluetai susieina į jautrų, artistišką atogrąžų paveikslą. Rytoj jį naujais potėpiais ir šansais pamatyti sutvėrimų, kurių nepavyko „pagauti” šiandien, papildysite ir vėl išplaukę į upės vandenis. Nakvynė lodžijoje.

Kelsitės ankstyvą rytą ir plauksite laivu Kinabatanganu, kad pamatytumėte, kaip bunda vietos gamta. Paros dalis per aušrą ir apie šį metą gyvūnų pasaulyje – ypač subtili. Tai – geriausios valandos ornitologiniams atradimams. Prie Kinabatangano dangų skrodžia įvairių rūšių plėšrieji paukščiai, netoliese sau namus atradę itin reti sparnuotieji, tokie kaip audrų gandrai ir šalminiai ragasnapiai. Ankstyvais rytais maisto radybų eina orangutanai. Galbūt pavyks pamatyti, kaip šie į pirmykščius žmones panašūs primatai, pasikabindami už šakų ar stambių lapų, lįsdami tarp medžių ir krūmų, keliauja pakrante ieškoti sau pusryčių.

Jūsų grupės gidas ir laivininkas, atsižvelgdami į vakarykštę patirtį ir sąlygas aplinkoje, Jums parinks geriausią maršrutą. Dažniausiai rytinio kruizo kryptis būna kitokia nei vakarinio, tačiau kai kada ji pakartojama, jei turo vadovai mano, jog taip bus daugiau galimybių sutikti įdomiausius upės ir jos pakrančių gyventojus.  
Grįžę į lodžiją, papusryčiausite ir susipakuosite lagaminus. Išsiregistravę pajudėsite naujo kelionės puslapio link. Važiuojant autobusu, Borneo horizontai pildysis terasomis ir sodais, kad atrodo, patys dievai būtų visa tai piešę. Po kelių valandų ryškiai, vietomis – tyrai, kai kur – drėgnai žalio kelio pasieksite arbatmedžių plantacijas. Lankysitės didžiausios privačios Malaizijos arbatos kompanijos „Sabah tea” valdose.
Sabaho kalno papėdės ir jos apylinkių arbatą Borneo žmonės vadina auksine. Ragaudami per amžius legendinį, Azijoje populiariausią gėrimą iš lapų, surinktų atogrąžų miškų apsuptuose laukuose, greičiausiai jo paviršiuje pastebėsite aukso sodrumo tviskesį. Panašiai kaip vyno, arbatos kokybę ir poskonius lemia aukštis, kuriame ji auga, gaunamas saulės, lietaus kiekis, šviežių lapų ir pumpurų apdirbimas bei fermentacija. Derlius nuimamas žirklėmis arba mechanizuotomis pjaustyklėmis. Šviežiai nupjauti ūgliai tolygiai paskirstomi lentynose, kad lapai sugertų drėgmę ir taptų sultingesni. Į apdirbimo procesą pajungiamos specialios mašinos. Po fermentacijos, ypač svarbaus arbatžolių paruošimo etapo, gėrybės džiovinamos tam skirtose krosnyse. Vario spalvos lapai patamsėja ir tampa juodi, o tada jau keliauja į maišelius arba puodelius… Tikra arbatos alchemija. Jos rezultatą patikrinsite patys. Turbūt jau ir atsikvėpėte, kad nebeturėsite sukti galvos, ką parvežti namo lauktuvių.

Po arbatos degustacijos ir pietų Sabaho plantacijose, esant galimybei, važiuosite išsimaudyti ar bent kojas pamirkyti nedideliuose karštųjų versmių ir vėsių šaltinių baseinuose po atviru dangumi. Pažintis su tropikų knibždėlynu tęsis per pasivaikščiojimą vadinamaisiais dangaus tiltais. Linguosite ir eisite nutiestais perėjimais tarp medžių 20 metrų aukštyje. Vietiniai gamtininkai atradę, kad atogrąžų miškuose aukščiau žemės telkiasi net apie 75 procentai gyvūnų. Supynes primenantys tiltai įrengti saugiai, yra su turėklais ir apsauginiais tinklais. Juos įveikti nereikia jokio specialaus fizinio pasirengimo, nebent tik tarzaniško smalsumo. Jei vis dėlto jau prieš šį nuotykį pajausite, kad aukščio baimė stiprėja, pasitarkite su grupės vadovu.
Pažintis su gamtiškąja Malaizija pučiasi nuo grynų, laukinių įspūdžių. Jūsų dar laukia Arnoldo raflezijos paieškos. Gera naujiena ta, kad rasti ją bus žymiai didesnė tikimybė nei paparčio žiedą. Tai savo švaizda ir net elgesiu tiesiog pribloškianti gėlė, taip pavadinta britų botaniko Josepho Arnoldo garbei, nors vadinama ji ir kitaip – lavonine lelija.
Jei rafleziją jau anksčiau matėte, tai tik Indonezijoje, kur ji net paskelbta viena iš trijų nacionalinių šios šalies gėlių. Aptinkamas šis be galo solidžiai atrodantis ir klastingas augalas tik Sumatros ir Borneo džiunglėse. Gamta viską apskaičiuoja iki smulkmenų. Standžiais, plačiais, kad net galima pamanyti, jog netikrais, rausvais žiedo lapais iš atogrąžų žalumos išsiskirianti raflezija skleidžia mėsos smarvę, kad priviliotų muses, kurios šį augalą turi apdulkinti.
Atrodo, raflezija ne dygsta iš žemės, o ant jos padėta, kadangi neturi šaknų ir gėlėms įprasto stiebo bei lapų, jį apsaugančių. Tuo ji panaši į grybą ar gūžinį kopūstą. Gėlė žydi vos kelias dienas. Laikoma, kad tai didžiausią planetoje žiedą turintis augalas. Jo skersmuo būna iki 1 metro. Pati gėlė gali sverti net 11 kilogramų. Tad tikrai jos nepraeisite, jei kažkur netoliese ji augs.

Toliau tęsite kelionę į Sabaho valstijos sostinę Kota Kinabalu. Jei liks laiko, pakeliui aplankysite Kinabalu – dabar į UNESCO pasaulio paveldą įtrauktą parką. Tūkstančiai floros ir faunos rūšių klesti 754 kvadratinių kilometrų plote, nuklotame alpinių pievų, žemumų dvisparnių miškų, kalnų ąžuolų, rododendrų, pačių įvairiausių orchidėjų, mėsaėdžių ąsotinių augalų... Virš nesibaigiančio šnaresio ir šlamesio aukščiau už visus it vietos šventykla iškilęs Kinabalu kalnas. Esant galimybei, stabtelėsite iš tolo juo pasigrožėti. Tai – aukščiausia Borneo, kartu visos Malaizijos, taip pat trečia pagal aukštį visoje Žemėje salų viršūnė (4095 metrai).
Vakarop pasieksite šiaurės vakarų Borneo pakrantėje įsikūrusią simpatiškąją Sabaho valstijos sostinę – Kota Kinabalu. Ją geriau pažinsite kelionės pabaigoje. Turite pailsėti prieš rytojaus skrydį į Mulu regioną, parodysiantį jums siurrealistinę Borneo salos pusę. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Skrydis į Saravako valstiją, Mulu. Ten, piečiau nuo Kota Kinabalu, Jums tarsi tropikų žaptai atsivers magiškas Gunung Mulu nacionalinio parko miškų ir uolų masyvas, irgi saugomas UNESCO. Nuošaliose vietovėse stūkso karstiniai dariniai, kurių smailėjančios viršūnės, įlinkiai ir angos sukuria atskirą planetą, sklidiną kanjonų, klintinių smilių, urvų bei požeminių galerijų mįslių. Parko pavadinimas inspiruotas garsiausio šioje Borneo dalyje kalno Mulu. Jis palyginti nėra aukštas – tik 2376 metrai, tačiau jo grožis, sukurtas smiltainio ir skalūnų, dieviškas.

Be to, kad Mulu kraštovaizdis, vietomis it su sidabrinėmis iltimis, šaunančiomis dangop, vietomis kalvotas, yra ypač vizualus, jam priklausančių augalų rūšių suskaičiuojama tūkstančiai. Čia namus ar kaip laikiną stotelę sau atradę beveik 300 paukščių rūšių ir 60-70 žinduolių rūšių. Jūsų smalsumui sužadinti pavardysime bent keletą: tai šalmuotasis kalao, barzdotasis šernas, Sumatros raganosis, krabaėdė makaka.
Pirmiausia iš oro uosto vyksite įsikurti bungalų tipo nameliuose ar lodžijoje. Kai rengėme šį maršrutą, mokslininkai jau buvo atradę beveik 300 kilometrų ilgio urvų labirintą. Aikčioti skatinantys geologų bei speleologų atradimai nesibaigia. Po pietų ir Jūs juose dalyvausite. Lankysite garsiuosius Elnių bei Lang urvus. Šios tamsos karalystės skliautai yra stebėtinai aukšti, turint omeny, jog prie jų išdidinimo žmogus neprisidėjo. Antai aukščiausia užfiksuota vieta siekia 148 metrus. Plotis šiuose urvuose irgi iškalbingas – iki beveik 150 metrų. Kai kurie šaltiniai nurodo, jog Elnių urvo „arka”, į kurią žvelgdami iš uolos vidaus galite pamatyti vieno istorinio pasaulio politiko profilį, yra didžiausias Žemėje natūralus įėjimas į urvus.

Ne tik erozijos suformuota įmantri architektūra gali atimti amą. Leidžiantis saulei, iš urvų išskrenda didžiuliai būriai šikšnosparnių. Pasitikrinsite, ar šių bene mistiškiausių patamsių gyvių esate matę tokioje tirštumoje ir tokią gausybę vienu metu. Beveik kiekvieną vakarą Elnių urvo tikrieji šeimininkai išlindę į lauką suformuoja žiedą, o paskui spirale besisukančiomis juostomis išskrenda tolyn. Manoma, jog Mulu šikšnosparniai kasdien nukeliauja net 100 kilometrų nuo savo buveinių ir grįžta į jas paryčiais jau pasisotinę vabzdžių. Tai vėlyvojo paros meto šou, kurį organizuoja ir kartais be išankstinio perspėjimo atšaukia pati gamta. Bet kokiu atveju laukimo adrenalino turėtų būti.
Tai, ką šiandien išvydote arba sužinojote, Jus galėjo sukrėsti ar paskatinti į gamtą pažvelgti dar kitaip. Nakvynė bungalų tipo nameliuose ar lodžijoje.

Pusryčiai. Pasiimkite maudymukus, nes ir vėl jų gali prireikti. Gali tekti išsitraukti ir žibintuvėlius arba turėkite pakrautus išmaniuosius telefonus šviesoms įjungti. O svarbiausia – pakurstykite savo  dvasią nepamirštamam speleonuotykiui. Įžanga į jį – visai netoli vietos, kur apsistojote. 
Iš pradžių plauksite ilgąja valtimi skaidria ir krištolas Melinau upe. Aplink bruzda vietinių kaimų žmonės – kas žvejoja, kas skalbia ar net vilioja turistus stabtelėti įsigyti rankų darbo suvenyrų, pintų daiktelių. Vis dėlto pagrindinis šios išvykos tikslas – pribloškiamai su ryškiai nušviesta saulės atogrąžų būtimi kontrastuojantys amžinos tamsos užvaldyti Skaidraus vandens ir Vėjo urvai. Tai Jums bus dar vieni vartai į bohemiškas stalaktitų, stalagmitų, helititų bei uolų koralų galerijas. Barokiškos eilės cilindro, o gal kūgio formos darinių bei vertikalių, susiformavusios iš lašančio vandens, nepajudinamos, tačiau, priklausomai nuo pro plyšius patenkančios šviesos bei apšvietimo spalvų, atrodo tarytum būtų nepastovios.
Skaidraus vandens urvų sistema – pagal tūrį viena didžiausių pasaulyje ir, ko gero, ilgiausia Azijoje: su daugybe užburiančių atsišakojimų ir ne juokais klaidžių koridorių driekiasi apie 230 kilometrų. Ne visos atkarpos atviros turistams, kadangi urvuose gyvenantiems ir šviesai ypač jautriems gyvūnams reikalinga ypatinga ramybė ir apsauga.
Bene didžiausias Skaidraus vandens urvo išskirtinumas yra tas, kad tarp sienų, aplipusių sudėtingais kalkakmenio raštais, varvančius būstus primenančių mineralų bei labai įdomios struktūros bakterijų sankaupomis, teka požeminė upė. Joje urvo viduje maudytis neleidžiama, bet galimybę atsigaivinti turėsite kitur.

Paslaptinga ir net bauginančia gamtos estetika neatsilieka ir Vėjo urvas. Pagrindinė atrakcija jame – Karaliaus kambarys. Ši erdvė pasidabinusi pačiomis išraiškingiausiomis, net žmonių figūras, valdovą ir ištisą jo kariauną primenančiomis skulptūromis.  Žinoma, autorystė priklauso erozijoms. Dairykitės, atidžiau įsižiūrėkite į tarpus, urvo palubes, taip pat pakampes. Lankotės urvuose, garsėjančiuose pačiomis įvairiausiomis būtybėmis. Ne visos jos ryškios, kai kurios maskuojasi, naudodamosis prieblanda, kai kurios ne iškart pastebimos dėl to, kad yra mažos. Tikras malonumas ieškoti užuominų. Tai gali būti paukščių lizdai, mirgančios vorų akys, juoduliai, kurie yra ne kas kita, o žemyn galva kabantys šikšnosparniai.
Paskui ir vėl trauksite į speleožygį. Urvai ir toliau Jus mokins pajausti mažiau pažinto pasaulio struktūrą ir jo alsavimą. Tamsiuosiuose sluoksniuose atsiskleidžia kitokia chemija ir fizika, čia net žemės menas yra visai kitoks nei paviršiuose, maitinamuose šviesos ir kritulių. Plauksite į Greitosios juostos urvus. Korėtųjųjų, klostuotų ir raštuotų skliautų link Jus ir vėl ves medinių lentų takai bei laipteliai. Pažinimo adrenalino kaupiasi vis daugiau ir daugiau.
Nakvynė bungalų tipo nameliuose ar lodžijoje.

Užnugary palikę tamsos ir požemių pasaulį, ankstyvą rytą vyksite į žygį dangaus tiltais. Mulu jie sudaro, jei ne patį ilgiausią, tai vieną iš kelių ilgiausių tokio pobūdžio maršrutų visoje planetoje (rekordą savinasi kelios šalys). Daugiau nei 20 metrų aukštyje tarp medžių lajų nutiesti takai driekiasi beveik 500 metrų. Stebėsitės, koks meniškas Jus supantis ir po Jūsų kojomis esantis tropikų tinklas, kūrybiškai supintas iš žalumos, vandens ir uolienų. Ant turėklo briaunos slenkantys vikšrai, ant kamienų lakstantys driežai, ant lapų nutūpę ornamentuoti drugiai ir neeilinio dydžio vabzdžiai. Jums tereikės savyje pažadinti Mauglio sielą, atvirą gamtos gundymams.

Grįžtate į bungalus (lodžiją) papusryčiauti ir išsiregistruoti. Vyksite į vietinį oro uostą. Trumpas skrydis į Miri miestą. Iš Miri apie porą valandų keliausite į Brunėjų. GRŪDOS patirtis rodo, kad mažiausi kraštai būna didžiausi staigmenomis arba iš kitų šalių smarkiai išsiskiria turimomis kultūros, gamtos ar materialinėmis vertybėmis. Įsiterpęs tarp Malaizijos Seravako ir Sabaho valstijų, mažas kaip Singapūras (virš 700 kvadratinių kilometrų), vos dukart didesnis už Vilnių, tik 400 tūkstančių gyventojų turintis Brunėjus net ir tarp išrankiausių keliautojų mažiau žinomas, tačiau yra Malajų salyno pažiba. Tiesa, savo didžiulę vertę jis suprato ne iškart.
Anglijai klasta imant Rytus, Brunėjus tapo britų protektoratu. Iš pradžių jis buvo kolonizuotų Azijos kraštų periferija ir piratų prieglobstis, vertintas nerimtai. Padėtis drastiškai pasikeitė XX amžiaus 4-ajame dešimtmety ten radus naftos ir gamtinių dujų…
Įsikūrę viešbutyje, sėsite į motorinę valtį ir Brunėjaus upe plauksite į plūduriuojantį kaimą. Jums ranka bus pasiekiama ta gyvoji, darbščioji Azija, kurios vietiniai išmoningai prisitaiko prie bet kokių gamtos sąlygų ir jas paverčia aktyvia gyvenimo dalimi. Turbūt prasilenksite su laivais, kursuojančiais kaip vandens taksi. Upę raižo ir valtininkai, apsikrovę gėrybėmis, kuriomis prekiauja. Prie krantų – ant vandens plaunamų polių iškilę mediniai namukai. Vietiniai tiesiai nuo nuosavų tiltų ir iš medinių terasų, neišėję už namų ribų, gali žvejoti. Tie, kurie ant žemės pagrindo praleidžia kur kas mažiau laiko nei virš vandens, visai nesistebi, regėdami krokodilus, išnyrančius į smėlėtą krantą prie pat daugiabučio. Bus proga su „vandens žmonėmis” pabendrauti, pasivaišinti užkandžiais, gurkštelėti arbatos ar kavos.

Rytai yra stebuklingi tuo, kad ant vieno kampo pasitiks lyg iš jau pranykusių laikmečių į dabartį atkeliavę senoviniai personažai, o ant kito, štai žiūrėk, – jau bus išdygę supermodernūs statiniai. Štai pavyzdys – viešbutis „Empire”, kurio visus svečių žemiškus norus pildančiam kompleksui priklauso ir buvę princo švaistūno Jefri, dabartinio sultono Hassanalo Bolkiaho brolio, rūmai. Pastebėsite, kaip Jūsų akiratyje daugėja aukso.
Metas panirti į Brunėjaus kvapus ir skonius. Tam geriausia vieta – vakarinis Gadongo maisto turgus. Jame smaguriauti labiausiai mėgsta patys vietiniai. Ganykite akis tarsi po atvirą rytietiškų gatvės užkandžių ekspoziciją. Gastronominiai išgyvenimai yra svarbi betarpiškos pažinties su Azija dalis. Tik nepersisotinkite, nes netrukus pakviesime į vakarienę vietinio maisto restorane. Brunėjaus virtuvė išskleis Jums dar vieną plačią skonių paletę, į kurią susieina malajų, Indonezijos, Singapūro kulinarinės tradicijos, o tarp jų dar savo poskonių palieka Kinija, Indija ir Tailandas.
Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Vyksite į miesto apžvalgą, kad pamatytumėte, kokios linijos išraižiusios antros iš turtingiausių (po Jungtinių Arabų Emyratų) Azijos šalies sostinę Bandar Seri Begavaną. Kartu tai bus raktas į vidinį Brunėjaus valstybėlės gyvenimą, kuriame pagrindinį vaidmenį atliekančio sultono H. Bolkiaho kasdienybėje niekada nestigo prabangos ir puikybės.
Iš išorės apžiūrėsite sultono rūmus, per kuriuos galbūt geriau pajausite Brunėjaus esmę – absoliutinę monarchiją ir gausą. Karališkoji ceremonijų salė, arba Lapau (taip Brunėjuje buvo tradiciškai vadinamos inauguracijoms ir valdovų ceremonijoms skirtos erdvės) – tai pagrindinė vieta, kur rengiamos valstybinės šventės ir kur dabartinis sultonas H. Bolkiahas buvo karūnuotas 1968 metais. Nuo to meto jis yra 29-tas šalies monarchas. Tame pačiame pastate sultonas šventė savo 37-ąjį gimtadienį.
H. Bolkiahas, vienu metu net laikytas turtingiausiu pasaulio žmogumi, garsėjo nežmonišku išlaidumu. Į spaudą buvo išsprūdęs liudijimas, esą sykį jis vien apsikirpimui išleido 20 000 JAV dolerių. Aplankysite Karališkųjų regalijų muziejų pačioje miesto širdyje. Dauguma brangių, vienetinių, įmantrių vertybių, kurias išvysite, bus iš H. Bolkiaho jubiliejų. Pamatysite, kokio išieškoto, brangaus dizaino atributai per sultono šventės paradą miesto gatvėse buvo naudojami. Jūsų dėmesį prikaustys ir auksinės sultono karietos.

Parodysime Jums ir buvusio Brunėjaus sultono palikimą – jo garbei pavadintą mečetę. Omaro Ali Saiffudieno III iniciatyva 1958 metais Bandar Seri Begavaną papuošusi, vidury vandens it pasakų rūmai stūkstanti balta musulmonų šventovė auksiniais kupolais tapo modernios islamo architektūros simboliu ir labiausiai fotografuojamu objektu Brunėjuje.
Jau netrukus lyginsite, kurio iš sultonų – tėvo ar jo sūnaus – vardo mečetė nuostabesnė. Taigi, apžiūrėsite dar vieną Brunėjaus musulmonų nacionalinį pasididžiavimą – H. Bolkiaho mečetę, iškilusią 1994 metais. Gidas Jums padės suskaičiuoti, kiek auksinių kupolų pūpso ant šio mozaikiško, tiurkiško stiliaus įkvėpto sakraliojo komplekso, prie kurio projektavimo prisidėjo anglų architektai.
Na, ir dar vienas vietinio pertekliaus pavyzdys – Istana Nurul Iman pilis, kurios visas plotas – 20 hektarų. Šie Tikėjimo šviesos rūmai (toks pažodinis vertimas) yra ir dabartinio Brunėjaus sultono H. Bolkiaho namai, ir juose įsikūrusi šalies vyriausybė. Brunėjus reklamuojasi turintis didžiausius planetoje rūmus. Mes patikslinsime, kad pasaulyje yra daugiau prašmatnių statinių ansamblių, kurie taikosi į šį titulą, priklausomai nuo tam tikrų kriterijų ir matavimų, tačiau Istana Nurul Iman pilis iš tikro pateko į Guineso rekordus kaip didžiausi gyvenamieji rūmai bei „didžiausia kada nors pastatyta šeimos rezidencija”.
Keletas pritrenkiančių ir nebūtinai į kiekvieno vaizduotę galinčių sutilpti skaičių. Štai rūmuose yra 1788 kambariai, 257 vonios kambariai, mečetė, talpinanti maždaug pusantro tūkstančio žmonių, pokylių salė, pasiruošusi priimti 5000 svečių, garažas su 110 vietų, 44 laiptinės, 18 liftų. Lieka tik spėlioti, ar sultonui užteks vieno gyvenimo aplankyti visas jam skirtos, ištisam kvartalui prilygstančios pilies erdves ir išbandyti visas jų funkcijas ar teikiamus malonumus. Koks apskritai gyvenimas, kai namuose zuja šimtai tarnų, o užsienio žiniasklaida tik ir ieško raktų skylučių, pro kurias galėtų įlįsti į gyva legenda virtusio Brunėjaus sultono miegamąjį ar derybų kabinetą, kuriame apsilanko pasaulio lyderiai? Ar galite patikėti, prie pat kokios prašmatnios šios kartos valdovų rezidencijos, greitai virsiančios istoriniu objektu ar net aštuntuoju pasaulio stebuklu, pabuvosite?
Po sultoniškos prabangos smūgio atgauti pusiausvyrai vyksite pietų. Po jų pajudėsite atgal į Malaiziją. Į Kota Kinabalu miestą važiuosite 4–5 valandas. Pamėginkite laiką pristabdyti ir iš kelionės, pilnos intensyvaus pažinimo, „persijungti” į poilsį.

Vakare atvyksite į Jums jau šiek tiek pažįstamą Borneo salos kurortinį miestą Kota Kinabalu ir įsikursite viešbutyje ant jūros kranto trims nakvynėms.
Nakvynė viešbutyje Kota Kinabalu.

Pusryčiai. Dvi pilnos dienos be skubos romantiškoje, glamūriškoje kurorto apsupty prie Pietų Kinijos jūros. Smėlis, vanduo, išpuoselėti sodai, regis, turi terapinį poveikį. Esate patys šio neįkainojamojo laiko šeimininkai. Lepintis galite, nė neiškėlę kojos iš viešbučio teritorijos ir jo puikaus paplūdimio.
Jei jaučiate dar neišpildę kokios nors savo malajiškos svajonės, galite savarankiškai patyrinėti Kota Kinabalu apylinkes arba už papildomą mokestį užsisakyti turų iš mūsų partnerių rekomenduotų agentūrų. Mes Jums pateiksime laisvalaikio idėjų, kurių platų asortimentą formuoja atogrąžų ir jūros kuždesiai.

Siūlome pasimėgauti paplūdimių elegancija, kuri skirtinguose ruožuose – vis kitokia. Tarkim, jei mėgstate daug vaikščioti ar norėtumėte pasportuoti, tam idealus Teluk Likas paplūdimys, palei kurį driekiasi pėsčiųjų takai ir parkas. Vietiniai mėgsta vakarais vandenį oranžine spalva nudažančią saulę palydėti Tandžung Aru paplūdimy. Jei norite saulės vonių ant švelnaus smėlio juostų toliau nuo miesto šurmulio, tuomet sėskite į vietinį vandens transportą ir plaukite į pirmojo Malaizijos premjero Tunku Abdulo Rahmano vardu pavadinto nacionalinio parko salas. Jei norėtųsi azijietiškos civilizacijos ir uosto auros derinio, tuomet pasidomėkite turais po patį Kota Kinabalu miestą.
Raftingas, džipų ar keturračių safaris irgi gali tapti Jūsų pramogomis. O išvykų į jūrą kruizais ir kateriais – tokia daugybė, kad kiekvienas galės pagal savo poreikius išsirinkti: tai gali būti ir Kota Kinabalu pakrančių bei salų apžvalgos, ir nardymas tobuliausiose vietose, tai gali būti ir užburiantys saulėtekio pasiplaukiojimai laivu, ir vaizdingiausios saulėlydžio ekskursijos. Jei tai Jūsų meilės kelionė, Jums panorėjus, bus įgyvendinti gražiausi medaus mėnesio scenarijai. Kartais vienos dienos potyriai Pietryčių Azijos kurortuose nuneša visų ankstesnių atostogų įspūdžius.
Nakvynės viešbutyje.

Ryte važiuosite į oro uostą. Skrydis namo su tarpiniais persėdimais (grįžimas 14 dieną).