JAV megapoliai ir gražiausi Vakarų nacionaliniai parkai - uolų, dykumų, kanjonų ir miškų magija 12d.

Skrydis: Vilnius – Europos miestas – JAV miestas – Los Andželas. Oro uoste sutvarkę įvažiavimo į šalį formalumus, vyksite į viešbutį. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Rytą pradėsite apžvalgine ekskursija po Los Andželą. Grifit parkas, Beverly Hills rajonas, kuriame yra daugelio pasaulinio garso kino ir muzikos žvaigždžių rezidencijos; Holivudas, Holivudo bulvaras, besitęsiantis iki Man’s Chinese kino teatro ir kurio grindinyje daug kino garsenybių paliko savo delnų ir pėdų atspaudus, „Kodak“ centras, kuriame buvo teikiami „Oskarų“ apdovanojimai, žvaigždžių apsipirkimo vieta – „Rodeo Drive“.

Po pietų vyksite link Didžiojo Kanjono nacionalinio parko. Važiuosite Mahabės dykumos pakraščiu – stebins kaktusai ir neįprasti endeminiai Džošua medžiai, augantys tik šioje vietovėje. Jukų šeimos Džošua medis yra sukulentas, kurį galima lyginti su baobabu, jis neturi rievių, dykumoje sugeba kaupti drėgmę. Kelionė į nakvynės vietą. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Ryte važiuosite garsiuoju 66, dabartiniu 40 keliu. 1937 metais 4000 km ilgio 66 kelias, jungiantis Čikagą su Los Andželu, buvo pilnai asfaltuotas. Antrojo pasaulinio karo metu 66 keliu buvo vežami kariai, kurie kovėsi Ramiojo vandenyno frontuose.

Po karo 66 keliu ypač populiarios tapo kelionės automobiliu. Riedėdami tūkstančius mylių atvirais automobiliais, amerikiečiai džiaugėsi gyvenimu turtingoje ir karo nenuniokotoje šalyje. Nutiesus greitkelį, po 1988 metų dalis 66 kelio apmirė – klientų neteko viešbučiai, restoranai ir krautuvėlės. Sustoję Seligmano miestelyje, galėsite nusipirkti suvenyrų su 66 kelio simbolika. Atvyksite prie Didžiojo kanjono, kuris buvo pradėtas lankyti jau 19 a. pabaigoje.

Verslininkas Harvėjus sugalvojo pastatyti viešbutį, teikti apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas keliautojams atvykstantiems bričkomis. Viešbutį ir apžvalgos bokštą suprojektavo architektė M. Kolter. Pažintį su parku pradėsite nuo apžvalgos aikštelės Desert View pietiniame kanjono krašte. Užkopę į bokštą, gėrėsitės kanjono vaizdais, apsipirksite suvenyrų parduotuvėlėse, atsigersite kavos. Vėliau apsilankysite IMAX kino teatre (už papildomą mokestį). Per 34 minutes prieš akis pralekia 4000 metų Didžiojo kanjono istorija. Efektas nerealus! Mažu lėktuvėliu tarsi skrisite virš bekraštės dykumos, pasiekę Didžiojo kanjono pakraštį, kartu su lėktuvėliu strimgalviais nersite žemyn, smigdami į bedugnę, kartu plauksite su Pauelo ekspedicija Kolorado upės kanjonu, įveikdami galingus slenksčius... Kad ir kaip stulbinamai yra nufilmuotas šis epizodas, joks filmas nė iš tolo neprilygs tam kraują stingdančiam įspūdžiui, kokį padaro pats kanjonas. Sakoma, kad prieš daugelį metų vienas klajojantis kaubojus dirstelėjo į bauginančias kanjono gelmes ir tarė: „Čia iš tiesų turėjo įvykti kažkas nepaprasta!” Kaip ir daugelis keliautojų, jis negalėjo patikėti, kad tokį kanjoną bus išgraužusi siaura jo dugne tekanti upė. Tik įdėmiau įsižiūrėjus matyti, kad Koloradas yra šėlstanti upė, kasdien plukdanti dešimtis tūkstančių tonų sąnašų. „Per tiršta atsigerti, per skysta aparti“, - skųsdavosi senieji šių vietų gyventojai. Pageidaujantys ekstremalių pojūčių, esant galimybei, paskraidys sraigtasparniu virš Didžiojo kanjono ir iš viršaus pamatys šį nepaprastą gamtos stebuklą (už papildomą mokestį, užsakoma vietoje). Pažintį su parku tęsite keliaudami pietiniu kanjono kraštu (autobusu ir pėsčiomis).

Visas Didysis kanjonas, nutįsęs daugiau nei 400 km, priklauso Didžiojo kanjono nacionalinio parko teritorijai, kuri yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Kanjono, kurio gylis – apie 1600-2000 m., nuotaikos ir spalvos kinta ne tik kartu su metų laikais, bet ir kas valandą. Auštant dryžuotos uolos priešingame šlaite, nors nutolusios per dešimtį mylių, bet, regis, yra taip arti, kad galėtum jas paliesti, auksu ir sidabru tviska virš mėlynos bedugnės. Pavasario rytai pripildo tarpeklio gelmes rūko, kuris atrodo toks tirštas, kad išlaikytų net žmogų. Mėnulis užlieja tolimiausias kerteles balkšva ir mėlyna spalvomis, o saulėlydis nudažo uolų viršūnes tamsiu raudoniu. Kelionė į nakvynės vietą. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Vyksite į amerikietiškų vesternų kūrėjų mėgiamą Monumentų slėnį. Visą Monumentų slėnio kraštovaizdį suformavo vandens ir vėjo sukelta erozija, o iki šių dienų išliko gamtos suformuoti monolitai, kurių aukštis siekia net 457 m. Jie pradėjo formuotis prieš milijonus metų dūlant Uoliniams kalnams. Vėjo ir vandens erozija pašalino dūlėjimui neatsparias uolienas ir suformavo dabartinį Monumentų Slėnio vaizdą: stalkalniai, kalnai stačiais šlaitais ir plokščiomis viršūnėmis, smailiaviršūniai akmenys. Pažinti Monumentų slėnį padės turas visureigiais. Pageidaujantys, esant galimybei, galės pajodinėti arkliais (už papildomą mokestį).

Vėliau Jūsų lauks nepamirštamas turas su indėnų vedliu po Antilopės kanjoną, kur dienos šviesa, saulės spinduliai ir rausva smiltainio spalva sukuria žaismingas formas, figūras ir šešėlius. Kanjono pavadinimas kilęs nuo šakiaragių antilopių, kurios laisvai klajojo šiame kanjone. Antilopės kanjonas – tai palyginti siauras plyšys, išgraužtas uolienoje, kur iki 50 metrų gylio siekiančios įdubos bei siauri iki 3 metrų pločio kanalai driekiasi apie 8 km ir sukuria išties nežemišką pojūtį. Antilopės kanjonas plyti vietinių indėnų Navahų, didžiausios indėnų genties šiame žemyne, gyvenamose žemėse. Kanjoną sudaro Aukštutinė ir Žemutinė dalys. Aukštutinė dalis Navahų kalba vadinama Tse Bighanilini, arba „vieta, kurioje vanduo teka tarp uolų“. Kanjonas stebina formų ir spalvų bei šviesos ir šešėlių įvairove. Ėjimas kanjonu lengvas, stebina formų ir spalvų žaismė. Indėnų vedliai parodo vietas, kur geriausia daryti nuotraukas (reikalingi maišeliai fotoaparatams apsaugoti nuo byrančio iš viršaus smėlio). Apžiūrėję Antilopės kanjoną, keliausite į nakvynės vietą. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Rytą pradėsite sustojimu Kolorado upės apžvalgos aikštelėje. Čia prie pat uolos krašto, atsigulę ant pilvų, gėrėsitės Kolorado upės arklio pasagos formos vingiu.

Toliau keliausite prie Gleno kanjono. Tai rytinis Didžiojo kanjono pakraštys ir didžiausio pasaulyje žemės plutos lūžio, kuriuo teka Kolorado upė, pradžia. 1958 metais buvo pastatyta Gleno kanjono užtvanka ir šiuo metu kanjone telkšo Pauelo ežeras. Lankytojų centre žiūrėsite filmą apie užtvankos statybą, parduotuvėlėje nusipirksite suvenyrų, o vėliau plauksite Pauelo ežeru, kuris yra antras pagal dydį dirbtinis vandens telkinys Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ežero ilgis apie 300 km ir užima apie 5000 kv. km plotą. Raudono smiltainio uolos, kylančios iš tamsiai mėlyno vandens, sukuria nepaprasto grožio peizažą. Kelionė į nakvynės vietą. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Ryte vyksite į Braiso kanjono nacionalinį parką. Šis įspūdingas kanjonas, kurį praeitame šimtmetyje atrado mormonai, išsiskiria raudonai oranžinio atspalvio netikėčiausių formų uolų stulpais, milžiniškais amfiteatrais. Čia eilėmis išsirikiavę kyšo raudonai oranžinio atspalvio netikėčiausių formų uolų stulpai, milžiniški arklio pasagos pavidalo amfiteatrai, vargonai, grotos, kuriuos išgraužė vanduo, ledas ir sniegas. Uolienų mineralų erozija nuspalvino uolas įvairiomis spalvomis, jos itin ryškios ir keičiasi: raudona ir geltona atsiranda dėl oksidavusios geležies, mėlyna ir violetinė - dėl mangano oksido. Tai tarsi kalkakmenio ir smiltainio architektūrinė fantazija. 1879 metais pirmasis aptikęs Braiso kanjoną buvo amerikietis topografas T. C. Bailey, kuris, netekęs žado, rašė savo  dienoraštyje „tai pats atkampiausias ir nuostabiausias reginys, kurį žmogaus akys kada nors yra mačiusios“, „Ten yra tūkstančiai raudonų, baltų, rausvų ir cinoberio spalvų įvairių dydžių uolų, kurios atrodo tarsi tvirtovės sienos, dvasininkai ir vienuoliai su abitais, patarnautojai, katedros ir minia parapijiečių”. Tik pamatęs šiuos nuostabius gamtos kūrinius, supranti, kodėl vietiniai indėnai tikėjo, jog ryškiai raudonos ir oranžinės uolienos – tai akmenimis paversti jų protėviai, nubausti kerštingo dievo. Pasivažinėsite ir pasivaikščiosite po Braiso kanjoną, kur negalėsite atsigrožėti žaliuojančiais tarp oranžinių uolų kadagiais, spalvų ir formų derme.

Vėliau mėgausitės kelione autobusu po Zaiono nacionalinį parką. Anot indėnų ir pirmųjų mormonų, ši vieta – tai dievų namai. Unikali parko geologinė struktūra išgarsino jį visame pasaulyje - labiausiai žavi uolų dariniai, dauguma kurių susidarė iš dominuojančio smiltainio. Nepaprastą įspūdį palieka gilios bedugnės, grėsmingi kupolai  ir uolų bokštai, - jų spalvų gama nuo žėruojančios tamsiai raudonos iki švelniai rožinės. Gamta Zaione suformavo daugybę neįprastų darinių. „Šachmatų lenta" vadinamas plokščias smiltainio luitas, dunksantis virš kelio, - jo paviršių vėjas ir vanduo išraižė sudėtingomis figūromis. Verkino kanjone vėjai ir lietūs tarp dviejų uolų išgremžė arką, toliau tarp iškilių raudonų uolų dunkso masyvus Didysis baltasis sostas. Aukščiausias parko taškas yra Vakarų šventykla, besistiebianti nuo kanjono dugno 1158 metrus. Mergelės bokštai - tai grupė nelygių smiltainio viršūnių, išsirikiavusių palei vakarinę kanjono sieną, o gamtos sukurtas Sinavavos šventyklos amfiteatras atveria nuostabų uolų ir kupolų paradą. Verkianti uola – tai ant uolų trykštančių šaltinių vanduo ritasi per kraštus tarsi ašaros. Trykšta šaltiniai ir Kabančiuose soduose, bet čia kiekvieną lašą sugeria augalai, šaknimis įsikibę į uolos šlaitus. Blyškiuose Zaiono kanjono vakarinio krašto skardžiuose aiškiai matyti lygūs smiltainio sluoksniai. Greitai tekantis vanduo išgraužė urvus, juose pastogę susirado įvairiausi paukščiai, smulkūs žinduoliai ir vabzdžiai. Kai kuriuose didesniuose urvuose archeologai rado senovinių Pueblo genties žmonių daiktų.

Toliau keliausite į azartinių žaidimų sostinę – Las Vegasą, iškylantį lyg miražas Nevados dykumoje. Ispaniškai „Las Vegas“ reiškia „pievą“, tačiau čia pievos jau seniai virto „aukso laukais“. Tai miestas, kuriame niekada netemsta ir šviečia daugybė kazino žiburių. Dešimtys kazino diena iš dienos, metai iš metų į savo pinkles įtraukia milijonus azartą mėgstančių žmonių iš viso pasaulio. Las Vegasas turistams sukelia pačias audringiausias emocijas. Pažintis su miestu: pagrindinė Las Vegaso gatvė The Strip – beveik 7 km ilgio bulvaras, kuriame įsikūrę stebinančios architektūros viešbučiai, kazino,  „greitas vestuves“ siūlančios bažnytėlės, parduotuvės, restoranai. Čia pat stebėsite nemokamus šou gatvėje, pavyzdžiui priešais „Ekskaliburo“ viešbutį - riterių šou; priešais „Lobių salos“ viešbutį – piratų šou; priešais „Mirage“ viešbutį – vulkano šou. Taip pat galėsite pamatyti lazerių šou ir fontanų šou. Norintys galės apsilankyti garsiausiame viešbutyje „Stratosfera“, ant kurio stogo yra įrengtas pramogų parkas (parko lankymas už papildomą mokestį). Pageidaujantiems vakare bus pasiūlyta išvyka po naktinį Las Vegasą (už papildomą mokestį). Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Ryte kelionę tęsite į Mirties Slėnio nacionalinį parką, su kurio susipažinsite važiuodami autobusu. Šis parkas, tai dykuma JAV Nevados ir Kalifornijos valstijose. Net parko vietovių pavadinimai skamba grėsmingai - Numirėlio perėja, Sausų Kaulų kanjonas, Laidotuvių kalnai. Parkui priklauso net trys rekordai – tai žemiausia, sausiausia ir karščiausia vieta visoje Šiaurės Amerikoje. Vasaros dienomis termometro stulpelis reguliariai pakyla iki +43 laipsnių. Šioje vietoje 1913 m buvo užfiksuota aukščiausia oro temperatūra Vakarų pusrutulyje +56.7°C, kuri nedaug atsilieka nuo pasaulio rekordo, kuris yra +58°C. Mirties slėnis yra ir žemiausia vieta žemyne (apie 86 m žemiau jūros lygio), kuri susidarė įsmukus dideliam žemės luitui, o gretimoje teritorijoje esantis žemės paviršius iškilo ir tapo kalnais. Aplinkui gausu įrodymų, kad klimatas čia seniau buvęs daug drėgnesnis. Slėnius raižančius kanjonus sukūrė tekančio vandens srovės. Čia gausu nuosėdų, nuplautų nuo aplinkinių kalnų. Druskos telkiniai slėnio paviršiuje susidarė išdžiūvus ežerams. Velnio Golfo Aikštyne vėjas ir lietus iš druskos  išgraužė dantytus kalnus. Parke sutinkami Slystantieji akmenys, kurie palieka šliūžes judėdami lygiu it stiklas išdžiūvusio ežero paviršiumi. Matyt, po liūčių, kurios čia būna retai, bet labai stiprios, žemė pasidaro tokia slidi, kad stiprūs vėjai pajėgia  išjudinti riedulius. Vis dėlto Mirties slėnis toli gražu nėra negyvenamas. Čia galima sutikti snieginį aviną, nes jam išgyventi užtenka nedaug vandens; smėlynų barškuolę, kuri šliaužia šonu, todėl nesiliečia su įkaitusia žeme; retos, baltai žydinčios kalninės maurandijos stiebus ir lapus dengia plaukeliai, apsaugantys ją nuo negailestingo vėjo. Toliau kelionę tęsite per Siera Nevados kalnus link Sekvojų ir Karalių kanjono nacionalinių parkų. Atvykimas į nakvynės vietą. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Ryte vyksite į Sekvojų ir Karalių kanjono nacionalinius parkus, kuriuose Jūsų lauks dar nematyti kraštovaizdžiai: aukšti kalnai, atšiaurūs kalnų slėniai, gilūs kanjonai, įspūdingi urvai ir didžiausi pasaulyje medžiai - milžiniškos sekvojos. Sekvojų ir Karalių kanjono nacionaliniai parkai - tai du nacionalinės parkų tarnybos valdomi parkai, priklausantys vienai įstaigai, todėl lankytojai gali mėgautis gražiausiais abiejų parkų objektais. Karalių Kanjono nacionalinis parkas  - saugoma gamtos teritorija Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kalifornijos rytuose, Siera Nevados kalnuose. Jo plotas 1869,2 km². Parkas įkurtas, siekiant išsaugoti įspūdingus kalnų slėnius bei natūraliai augančias vienų masyviausių medžių pasaulyje – didžiųjų mamutmedžių - giraites, kurios užima 1300 hektarų plotą. Atvykę į Karalių kanjoną, susipažinsite su Generolu Grantu – to paties pavadinimo giraitėje stūksančiu trečiu didžiausiu pasaulio medžiu. Važiuodami tolyn, pasieksite Sekvojų nacionalinį parką, kuris garsus savo medžiais milžinais visame pasaulyje. Čia 2006 metais aptiktas aukščiausias planetos medis (115,6 metro aukščio visžalė sekvoja), taip pat čia vis dar auga ir pasaulio rekordininkas pagal tūrį (sekvoja vardu Generolas Šermanas, 83 m aukščio ir 11 m skersmens ties pagrindu), o ir kitos parko sekvojos pretenduoja šiuos rekordus sumušti, nes gali nugyventi daugiau nei 3000 metų. Parke buvo filmuotos tokios kino juostos kaip Dž. Lukaso bei S. Spilbergo „Jūros periodo parkas“ ir „Žvaigždžių karai“. Pažintis su parku. Kelionė į nakvynės vietą. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Keliausite į Josemičio nacionalinį parką (UNESCO pasaulio paveldas), kurį apžiūrėsite keliaudami autobusu ir pėsčiomis. Kalifornijoje, Siera Nevados kalnų pašonėje plytintis parkas buvo įkurtas 1890 m. daugiausia Škotijoje gimusio gamtininko Johno Muiro, nenuilstančio šio gamtos kampelio saugojimo šalininko, pastangomis. Jis rašė: „Jokia žmogaus rankomis statyta šventykla negali prilygti Josemičiui... Kiekviena jo uola, regis, alsuoja gyvenimu... tarytum į šiuos kalnų rūmus motina gamta būtų surinkusi pačius brangiausius savo turtus". Tai nuostabus gamtos kampelis, kur nuo masyvių poliruotų granito uolų žemyn neria didingi kriokliai. Viena aukščiausių pasaulyje (900 m) vientiso granito uolų - EI Kapitano - stūkso Josemičio slėnyje aukštai iškilusi virš lygių miškais apaugusių Mersedo upės krantų. Tai tik viena iš daugelio neprilygstamų Josemičio grožybių. Šeštas pagal aukštį visame pasaulyje Josemičio krioklys krinta iš 739 m (rudenį gali nebūti vandens). Kitame slėnio pakraštyje kyšo Half Domo granito luitas, taip pavadintas dėl apskritumo ir stataus 670 m priekio. Josemičio nacionaliniame parke yra net keletas aukščiausių Šiaurės Amerikos krioklių. Snieguotų aukštųjų Siera Nevados kalnų fone, po masyviomis granito uolomis, tarp didžiulių riedulių šniokščia upės, mirgėte mirga gėlėmis nusėtos pievos. Josemičio slėnis - pats įspūdingiausias reginys visame šiame nuostabaus peizažo krašte. Vietinių indėnų kalba “josemitis” reiškia „grizlis", nes šiame krašte gyvenusios gentys garbino didžiulius lokius. Iki 1851 m. Josemitis priklausė tik joms. Tais metais Kalifornijos Mariposos bataliono savanorių kavalerijos būrys pirmąkart pamatė didingus Josemičio vaizdus – Nuotakos nuometo krioklį, krintantį iš 190 m aukščio tiesiai priešais EI Kapitaną ir pakimbantį ore tarsi miglos skraistė.

Kareiviai buvo priblokšti reginio didingumo. Jų pasakojimai apie nenusakomo grožio slėnį pasiekė klausytojų širdis: regionas buvo atvertas turistams ir galiausiai paskelbtas nacionaliniu parku. Vasarą nuo Ledyno kyšulio atsiveria stulbinamas vaizdas. Tarytum iš paukščio skrydžio Josemičio slėnis plyti 1000 m žemiau, o Josemičio krioklys visa didybe iškyla priešais. Tai nepamirštamas reginys, magiškiausias saulei leidžiantis arba mėnesienoje. Rudenį Josemitis suliepsnoja raustančiais ir gelstančiais lapų atšvaitais. Iš parke augančių medžių paminėtini šiaurinis ąžuolas, kaliforninis kedras, geltonoji pušis ir, žinoma, milžiniška sekvoja - pats masyviausias pasaulio medis. Ji neprilygsta aukščiu giminingam milžinui - visžalei sekvojai, paplitusiai Kalifornijos pakrantėje, bet yra storesnė, tad pagal medienos tūrį ji tvirtai pirmauja tarp visų pasaulio medžių. Visos parke augančios sekvojos susitelkusios trijose skirtingose giraitėse - tyliose gelsvai rudų kolonų šventovėse, šaunančiose į 60 m ar dar didesnį aukštį.

Vėliau vyksite į San Fransiską – vieną didžiausių JAV uostų, įsikūrusį Ramiojo vandenyno pakrantėje, San Fransisko įlankoje. Tai vienas gražiausių pasaulio miestų, pastatytas ant daugiau nei 40 kalvų, žymus savo tiltais. Garsiausias yra Auksinių Vartų tiltas, kurį pastatė Džozefas Birmanas. Jis stojo į kovą su stichijomis, trukdančiomis kabamojo tilto per San Fransisko įlanką statyboms – teko susidurti su Ramiojo vandenyno potvyniais, galingomis audromis, talžančiomis Amerikos Vakarų pakrantę, bei žemės drebėjimų rizika. Projekto, amerikiečių laikomo “septintuoju rankomis sutvertu pasaulio stebuklu”, darbai buvo baigti 1937 metų gegužės 27 d. Tilto iniciatoriai nusprendė abiejose sąsiaurio pusėse iškelti 227 m plieninius bokštus, prie kurių būtų pritvirtinti stori plieniniai kabeliai. Tiltas yra 2982 m ilgio. Jis iškeltas 67 m aukštyje virš įlankos paviršiaus, kad po juo galėtų praplaukti laivai. Nakvynė viešbutyje San Fransiske.

Pusryčiai. Visa diena skirta pažinčiai su įstabiuoju San Fransisko miestu. San Fransisko žavesys neprilygstamas – Jūs pamilsite šį miestą iš pirmo žvilgsnio. Miestas kartu ir senamadiškas, ir kosmopolitiškas. Stačios į kalną kylančios gatvės, jomis  riedantys tramvajai, Viktorijos epochos stiliaus namai, pritrenkiantys Auksinių Vartų tilto vaizdai nė vieno miesto svečio nepaliks abejingo. Dieną pradėsite apžvalgine ekskursija po San Fransiską: Auksinių vartų tiltas, verslo kvartalas, Sąjungos aikštė, Dolores bažnyčia, kinų kvartalas, Sausalito uostas, Šiaurinis paplūdimys, Twin Peaks’o apžvalgos aikštelė, žvejų prieplauka. Pageidaujantiems už papildomą mokestį užsakome plaukimą į garsiąją Alkatraso salą San Fransisko įlankos viduryje. Kadaise ten buvo švyturys, paskui kariniai įtvirtinimai, o dar vėliau iki 1963 metų – legendomis apipintas sunkiųjų darbų kalėjimas. Teigiama, kad per visus kalėjimo gyvavimo metus iš jo niekas nepaspruko, nors mėginimų buvo ne vienas.  Iš Alkatraso salos atsiveria įspūdingas vaizdas į San Fransiską ir Auksinių Vartų tiltą. Laisvas laikas mieste. Prieplaukos restorane siūlome pasimėgauti šviežiomis jūros gėrybėmis. Nakvynė viešbutyje.