Naujametė Šri Lanka su poilsiu kurorte prie Indijos vandenyno 13d.

Skrydis: Vilnius – Stambulas – Šri Lankos sostinė Kolombas.

Atskridus į tarptautinį Bandaranaikės oro uostą Kolombe ir grupę pasitikus mūsų kelionės partneriams, vyksite į viešbutį Dambula miestelyje. Pakeliui Jūsų laukia pažintis su populiariausiais salos gyvūnais – drambliais. Šri Lanką galima pavadinti ir „dramblių sala“. Drambliai visada buvo ir bus Šri Lankos kultūros dalis. Jie yra žmonių palydovai ir draugai, svarbiausi pagalbininkai statant miestus, pergalingų mūšių dalyviai. Ir šiandien drambliai atlieka pačius sunkiausius darbus. Su vietos gidu lankysite Pinavalos dramblių prieglaudą. Namai po atviru dangumi ilgastraubliams gigantams buvo įkurti 1975 m. Per kelis dešimtmečius jų gyventojai išaugo į gausią šeimyną: dabar dramblių čia yra apie 100. Šri Lankos vyriausybė puoselėja viltis išsaugoti šią nykstančią rūšį. Dešimtys jaunų ir senų Pinavalos globotinių vaikštinėja, glaustosi, turškiasi vandeny. Kiekvienas jų – su savo istorija: čia kūdikis, kuriam dar reikia šilto pieno, čia – jau padykęs paauglys, o štai šis – aklas senukas. Lankytojai gali juos pramogaujančius, mintančius, geriančius, besimaudančius upėje stebėti iš arti ir net paliesti. Susitikus su šiais draugiškais gyvūnais, užplūsta nepaprastai šiltos emocijos ir artumo jausmas. Kai kurie lankytojai jautriomis akimirkomis susigraudina, kiti juokiasi ar nepaliauja aikčioti, kokie drambliai gali būti meilūs ir protingi. Keliautojų emocijos ir prisiminimai iš viešnagės Pinavalos dramblių kaime – vis kitokie. Mes tik galime užtikrinti, kad liksite sujaudinti ir turėsite kuo stebėtis. Atvykimas į nakvynės vietą. Laisvas laikas poilsiui. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Šiandien pabuvosite vietoje, kurią keliautojai dažnai įtraukia į įdomiausių ir įspūdingiausių gamtos ir žmogaus kūrinių „topus“. Taigi, vyksite į centrinę Šri Lanką ir lankysite Sigiriją – „Liūto uolą“ (taip vadinamą dėl savo formos, kuri atkartoja gulintį liūtą) – nuostabaus grožio citadelę (UNESCO paveldo objektas), iškilusią 200 m virš džiunglių ir dažnai vadinamą aštuntuoju pasaulio stebuklu. Istorikai linkę manyti, jog budistai asketai čia prieglobstį rado dar III a. pr. Kr. Kulavamsos kronikose apie Ceilono karalius rašoma, kad 200 metrų aukščio uolą, tarsi gigantiško žvėries nugara iškilusią virš džiunglių tankmės, V amžiuje nusižiūrėjo valdovas Kašjapa. Čia jis sumanė įkurti sostinę, o rezidenciją pasistatė ant galingos pakylos viršūnės. Kiti šaltiniai pasakoja, kad Kašjapa tęsė savo tėvo pradėtus darbus. Karalius pasirūpino, kad naujoji buveinė būtų graži ir ją dekoravo freskomis. Taip atsirado 40 metrų aukščio ir 140 metrų ilgio piešinių galerija. Jų stilius primena Anuradhapuros sienų tapybą, dažnai lyginamas ir su Indijos Ajantos urvų menu, tačiau vis tiek turi savitų bruožų. Iš unikalių 500 „Debesų mergelių“ freskų, kuriose pavaizduotos tarsi ore plevenančios pusiau apsinuoginusios moterys, iki šių dienų yra išlikę tik keletas, kurias galėsite apžiūrėti palypėję spiraliniais laiptais. Vis dar bandoma išsiaiškinti, kas tos pavaizduotos dailios moterys: matyt, karaliaus mylimosios ar sugulovės, o gal – religinių ritualų dalyvės.

Prašmatnioji Sigirija, pasidabinusi vandens ir riedulių sodais, baseinu, tarnavo kaip tvirtovė, aplink ją virė miesto gyvenimas. Po Kašjapos mirties, apgaubtos intrigų ir dramatiškų versijų, sostinė vėl buvo perkelta į Anuradhapurą, o karališkieji rūmai atiteko budistų vienuoliams. Iki XIII ar XIV amžiaus čia veikė vienuolynas. Tiksliai nežinoma, kokia buvo Liūto uolos paskirtis vėliau. Smalsus ir skvarbus Vakarų pasaulis apie šią neįprastą viršūnę sužinojo tik apie 1830-uosius po to, kai britų armijos majoras J. Forbesas, grįždamas iš Polonaruvos, atsitiktinai aptiko „krūmais dengtą Sigirijos viršūnę“. Archeologai aplink ją ėmė darbuotis tik XIX amžiaus pabaigoje. Tvankus atogrąžų oras Sigirijoje ir dabar pilnas klausimų bei nuostabos.

Stačiais laiptais užlipę ant galingos Sigirijos uolos viršūnės, apžiūrėsite daugiau kaip hektarą užimančios tvirtovės griuvėsius. Nuo uolos viršūnės atsivers kvapą gniaužiantis reginys ne tik į žaluma alsuojančias džiunglių platybes, šventyklas, ežerus, bet ir į didelį, įmantrų, griežto simetriško plano sodą papėdėje.

Po to keliausite čia jau minėto majoro J. Forbeso pramintais keliais. Kita vieta Jūsų istoriniam smalsumui ir estetiniam pasigėrėjimui sužadinti – Šri Lankos viduramžių laikų sostinė Polonaruva, geriausiai išlikusi salos archeologinė radimvietė (UNESCO paveldo objektas). Akmeniniai šedevrai, orūs net tarp griuvėsių, Jus priartins prie XI – XII a. Pasivaikščiosite po senąjį miestą ir jo aplinką, karalių rūmus, apžiūrėsite citadelę, Gal Vihare ansamblį: pamatysite uolose iš vientiso akmens išskaptuotas tris didžiules Budos statulas – sėdinčio, stovinčio ir gulinčio, kuri siekia net 14 metrų. Žvelgdami į romias amžiams sustingusio Šakjamunio akis, prisiminkite Jums pasakotas istorijas apie jo klajones, nušvitimą ir mokymą. Galbūt tai bus kaip tik tas metas, kai pajusite ar dar kartą įsitikinsite, koks gilus ir jautrus savęs pažinimo mokslas yra budizmas. Grįžimas į nakvynės vietą. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Šiandien vyksite į Dambulos urvus, dar vadinamus Auksine šventykla (UNESCO paveldo objektas). Istorikai atsekė, jog Dambula net 14 metų buvo valdovo Valagambos buveinė, kai į Anuradhapuros karalystę iš pietų Indijos įsiveržė užkariautojai. Anot kai kurių šaltinių, atkovojęs sostą, jis šioje vietovėje įkūrė didžiulę šventyklą. Iki šiol daugybė pasakojimų sklando po urvų skliautais, todėl tikimės, jog šis turas praturtins Jus ir estetiniais vaizdais, ir žiniomis apie Šri Lankos istoriją bei religiją. Tai – vienas dailiausių visame Pietryčių Azijos regione budistinio meno pavyzdžių. Rytų kraštuose per šimtmečius buvo puoselėjama tradicija šventyklas kalti uolose, jų nišose įkurdinti molinius ar akmeninius budas, o ant sienų paišyti pasakojimų apie Budos ir jo mokinių gyvenimą ištraukas. Tapytos sienos ir lubos (daugiau nei 2000 kv.m.), užimančios didžiausią plotą pasaulyje, iki šių dienų išlaikė autentiškas spalvas. Apskritai Dambula yra geriausiai išsilaikęs ir didžiausias budistinių grotų kompleksas Šri Lankoje. Seniausi kūriniai, manoma, išlikę nuo I a. pr. Kr. Dambuloje rasta 80 urvų, 153 Budos, 3 karalių ir 4 dievybių statulos, tarp jų – hindų Višna ir drambliagalvis Ganeša. Viena įspūdingiausių senųjų statulų aptinkama pirmajame, Dievų valdovo, urve – tai 14 metrų ilgio Gulintis Buda. Ši poza simbolizuoja didžiojo mokytojo pasitraukimą iš gyvenimo. Paprašykite gido, kad jis Jums atskleistų ir kitų Budos padėčių bei gestų reikšmes. Jas įminti turėsite galimybę ir per kitas ekskursijas.

Toliau Jūsų laukia itin ryški, kontrastinga ir aromatinga pažintinė programa. Vyksite į Kandį – kultūrinę salos širdį. Pakeliui į šį charizmatišką miestą sustosite Matalėje. Tai yra šalies žemės ūkio, vertingiausių gėrybių centras. Apylinkes nuklojusios arbatos plantacijos, auginamos įvairiausių rūšių daržovės ir prieskoniai. Būtent kvapnieji, aitrieji augalai ir žolelės prieš kelis šimtmečius plačiuosiuose vandenynuose klajojusiems europiečiams tapo neįtikėtinu atradimu ir verslu. Šri Lankos  istorija – tai „kovos už prieskonius“ istorija. Azija stipriais, viliojamais kvapais ir smarkiais skoniais lyg magnetas traukė pirklius ir užkariautojus iš Vakarų. Traukia žingeidžius keliautojus ir gurmanus iš viso pasaulio iki šiol. Jei jau lankotės turtingoje vertingų augalų šalyje, turite juos išvysti iš arčiau. Mes Jus nuvešime į prieskonių sodus, kur auginamas cinamonas, vanilė, kardamonas, pipirai, kakava... Čia patenkinsite gurmaninį smalsumą ir sužinosite tai, ko greičiausiai iki šiol nežinojote ar nė neįsivaizdavote apie mažas, smulkias, gydomųjų savybių turinčias gėrybes ir jų priežiūrą. Kulinarijoje bei tradicinėje Rytų farmacijoje jos virsta ingredientais, kurie iš esmės keičia skonį ir lemia mūsų savijautą bei sveikatą. Galbūt būtent čia Jums taps visiškai aišku, kodėl Šri Lankos moterų plaukai – tokie sveiki ir blizgūs, o dantys – akinamai balti. Rytietės jau prieš šimtus metų žinojo, kaip puoselėti natūralų grožį ir palaikyti kūno higieną. Indijoje, Šri Lankoje nuo senų senovės gaminami kremai, aliejai, dantų pasta iš žolelių. Matalėje galėsite įsigyti šviežių, ką tik nuskintų ir čia pat apdorotų prieskonių, kokių mūsų prekybos centruose nerasite. Pakuotės lengvos, vietos kelionių krepšyje užima nedaug, o dovana – išties naudinga ir džiuginanti. Tad jau supratote, kokių lauktuvių verta parvežti namo. Galėsite nusipirkti įvairiausių aliejų, balzamų ir natūralių kremų.

Bet pasilikite savo dėmesio ir kitoms staigmenoms. Mat aplankysite batikos fabriką bei krautuvėles. Keliaudami po pasaulį pastebėjome, kad vietinė kultūra itin plačiai atsiveria per tradicinius raštus, piešinius ir taikomąjį meną. Batika – savita audinio tapybos ir dekoravimo technika. Ją jau prieš tūkstantmečius buvo ištobulinusios didžiosios civilizacijos nuo Egipto iki Kinijos. Drabužiai, ištapyti batikos stiliumi, kai kuriose Rytų visuomenėse rodė tam tikrą socialinę ar hierarchinę padėtį. Dabar šia technika kuriami dekoratyviniai audiniai, lovos užtiesalai, užuolaidos, širmos, šaliai, kaklaraiščiai, įvairūs aksesuarai. Šri Lankos auksarankiai, naudodami batiką, paprastą medžiagos gabalą gali paversti unikaliu kūriniu, į save sugeriančiu labiausiai įsimenamas Ceilono spalvas, gražiausias nuotaikas.

Toliau judėsite link kalnų apsupto Kandžio (UNESCO pasaulio paveldas), vieno gražiausių šalies miestų, vadinamo Šri Lankos karaliumi. Miestą juosia Mahavelio upė, aplink veši arbatos plantacijos, bananų ir kokoso palmių giraitės. Atvykę į Kandį dar kartą įsitikinsite, kokia gali būti skirtinga ir įvairi tokia maža šalis – šiame kalnų miestelyje visai kitokia gamta, nei tropinėje jos dalyje – net oras čia kvepia kitaip. Čia galėsite pratęsti kelionę po sodriausias Šri Lankos spalvas ir skonius. Be to, aplankysite dar vieną ypatingą viso pasaulio budistams vietą. Kol kas primename, kad Kandis buvo paskutinė Ceilono sostinė iki britų valdymo laikų. Gidas Jums papasakos apie Šri Lankos gyventojams svarbų sukilimą prieš kolonistus, vykusį 1848 metais. Jis pamažu atskleis Jums dvasines ir materialiąsias Kandžio vertybes, taip pat parodys ežerą – miesto romantikos ir poilsio oazę. Vandens telkinys, apsuptas išpuoselėtų sodų ir žaliuojančių krantinių, aplinkai suteikia magiškos aureolės. Jei Jūs keliavote po Kiniją ir lankėtės prie Hangdžou Vakarų ežero, jei Jums teko pabuvoti Indijos Udaipuro mieste, Jūs jau pamilote lyrišką, kone šventą rytietišką grožį, kai urbanistinė estetika susilieja su vandens ramybe. Kandžio ežeras – dar kitoks ir skatina visiškai paklusti Šri Lankos egzotikai.

Kad pajustumėte sakraliąją Kandžio dvasią, aplankysite Budos Danties šventyklą (Dalada Maligava), kurioje saugomas vienas iš keturių iltinių Budos dantų, slapta atvežtas į Šri Lanką IV a. Orisos princesės plaukuose. Karalių galybės simboliu tapęs reliktas garbinamas iki šių dienų. Tik keliose kitose vietose Tolimuosiuose Rytuose dar yra Budos dantų saugyklų. Šioji – pati garsiausia. Dalada Maligava pritraukia tūkstančius maldininkų ir turistų iš viso pasaulio. Pastebėsite, kad Kandis yra bene energingiausias budizmo tradicijų miestas visoje šalyje. Vienuolynai, šventyklos čia gyvena aktyvų gyvenimą. Atvykimas į nakvynės vietą. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Jau pajutote aromatingųjų Azijos augalų trauką. Šiandien pratęsite ekskursiją po natūralių Šri Lankos gėrybių pasaulį. Jūsų kelionių ir žinių bagažas dar pasipildys kvapniosiomis, terapinėmis gamtos dovanomis. Vienos jų puošia žmonių namus, kitos keliauja ant vaišių stalo, o kai kurios – į tradicinės kinų medicinos, indų ajurvedos gydomųjų preparatų sudėtį. Vyksite į prie pat Kandžio miesto Mahavelio upės kilpoje esančius karališkuosius Peradenijos sodus, vienus garsiausių visoje Azijoje. Šri Lankos gyventojai sako, kad karalių palaimintų ir kruopščiai puoselėtų sodų tradicija gimė dar XIV amžiuje, o gal ir anksčiau. Peradenijos botanikos sodas įkurtas britų laikais. 60 hektarų plote klesti 5000 augalų ir medžių rūšių. Didžiosios vietinės puošmenos – orchidėjos. Jau dabar galite įsivaizduoti Jūsų akis maloninančią visą gėlių jūrą... Ypač įspūdinga palmių alėja, bambukų iš Birmos, Japonijos ir Kinijos giraitė, memorialinių medžių, kuriuos pasodino čia apsilankę įvairių valstybių vadovai ir kitos iškilios pasaulinio masto asmenybės, alėja. Neatskiriama sodo dalis – šikšnosparniai, kuriuos galima pamatyti „kekėmis“ kabančius aukštų medžių šakose. Pastaruoju metu šį augmenijos rojų kasmet aplanko apie 2 milijonai keliautojų.

Pakeliui į Nuvara Eliją aplankysite arbatos plantaciją ir pasaulinį pažinimą pelniusios Ceilono arbatos fabriką, kur galėsite stebėti arbatžolių perdirbimo procesą, paragauti ir įsigyti garsiosios arbatos. „Kelias į rojų veda per arbatos puodelį“ – tikina sinhalų patarlė. Arbata yra tapusi Šri Lankos prekės ženklu, salos simboliu. Su Ceilono arbata gali konkuruoti nebent kinų žalioji arba indiškoji arbata. Beje, arbatžolės XIX a. ir sustiprino kelią tarp Šri Lankos ir Kinijos bei Indijos. Iš šių regionų buvo atvežta arbata ir pasodinti jos krūmai Peradenijos soduose. Škotas J. Tayloras arbatkrūmiais apsodino 8 hektarus miško žemių. Jau 1873 metais pirmosios arbatos partijos pardavimui buvo išplukdytos laivais į Londoną. Taip prasidėjo Šri Lankos arbatos verslas, mitas ir ilgos kelionės. Dabar apie 1 milijonas krašto žmonių dirba arbatos sferoje. Eksporto apimtys – milžiniškos: Šri Lanka yra viena didžiausių planetoje arbatos eksportuotojų. Klausydami čiabuvių pasakojimų apie Ceilono arbatos auginimo ir paruošimo subtilybes, ragaudami ją, patys sau pamėginkite atsakyti, kuo šis švelnus, kvapnus skystis nuostabus, kur jo populiarumo paslaptis. Kuo arbatžolės skiriasi nuo arbatos dulkelių? Kodėl arbatos puodelis suartina žmones? Kodėl šrilankiečiai arbatą gurkšnoja kone ištisą dieną ir ją atskiedžia pienu? Kodėl tai – viena puikiausių dovanų iš Azijos?

Atsipalaiduokite ir lepinkitės glostančiais vaizdais, kurie atsivers pro autobuso langą, važiuojant į Nuvara Eliją. Miestą supa švelnios arbatos plantacijų „bangos“, horizontą dailina kalnai ir jų slėniai, upės ir gyvastingi kriokliai. Nuvara Elija įsikūrusi prie aukščiausio Šri Lankos kalno – Pidurutalagalos (2524 m), netoli – Hortono plynaukštė ir garsusis Adomo kalnas. Pakilsite į beveik 2 000 metrų aukštį. Galite pajusti malonią vėsą ir dulksną. Nuvara Elijos klimatas – švelniausias visoje Šri Lankoje, o buvusiems kolonistams priminė pavasario orus jų gimtojoje šalyje. Iš dalies dėl to Nuvara Elija vadinama „Mažąja Anglija“. Be to, architektūroje išlikęs britų palikimas, nes plantatoriai čia turėjo savo rezidencijas. Gėrėsitės jaukiais angliško stiliaus namais su mansardomis, golfo laukais, hipodromu, anglikonų bažnyčia, pašto pastatu su laikrodžio bokštu, Viktorijos parku ir Gregoro ežeru. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Šios kelionės metu jau  iš arčiau pažinote vertingiausią Šri Lankos kultūros brangenybę – budizmą. Tyrinėjote salos botanikos stebuklus. Važiuodami vingiuotais keliais, grožėjotės natūraliu kraštovaizdžiu. Bet išskirtiniai įspūdžiai – dar priešaky. Šiandien, esant galimybei, Jūsų laukia ypatinga ir neįkainojama patirtis – tai kelionė traukiniu vienu iš gražiausiu maršrutu ne tik Šri Lankoje, bet ir visame pasaulyje. Iš Nuvara Elijos vyksime į Nanu-Oya traukinių stotį. Nanu-Oya tai mažas kaimelis įsikūręs šalia Nuwara Elijos, kurio pavadinimas kilo nuo šalia tekančios Nanu-Oya upės. Kelionė nuo Nanu-Oya iki Haputalės regiono truks apie 2,5 val., kurios metu grožėsitės  nuostabia šalies gamta – tai sodriai žalios arbatmedžių kalvos susiliejančios su vaiskiai žydru dangumi, ryžių plantacijos ir juose dirbantys vietiniai gyventojai, miškingi slėniai, pušų bei eukaliptų giraitės. Atvykus į Haputalės regioną vyksime į viešbutį.

Šiandien Jūsų laukia įsimintina šventinė Naujųjų Metų vakarienė. Šventės metu, skambant gyvai muzikai, virtuvės meistrai vaišins visus svečius gurmaniškais šrilankietiškais patiekalais. Naujametis vakaras žada daug malonių akimirkų ir staigmenų. Sutikę Naujuosius metus egzotiškoje Šri Lankoje – įspūdžių turėsite užtektinai. Vietiniai sako, kad čia sugalvoti Naujųjų Metų norai būtinai išsipildo! Nakvynė viešbutyje.

Šiandien po pusryčių vyksime apžiūrėti nuostabaus 9 arkų tilto, kuris buvo pastatytas 1921 metais, o 1941 metais pradėtas eksploatuoti. Tiltas driekiasi per Demodaros slėnį 91 metrą 24 metrų aukštyje ir ypatingas tuo, kad buvo pastatytas tik iš akmenų, plytų ir cemento nenaudojant jokių metalinių konstrukcijų. Tai puiki vieta nuotraukoms! Nes devynios tilto arkos išnirusios iš džiunglių ir apsuptos arbatos plantacijų sudaro nepakartojamą įspūdį. 

Vėliau kopsime į Mažąją Adomo viršukalnę. Mažoji Adomo viršukalnė pritraukia daugelio keliautojų dėmesį, kurie atvyksta į Šri Lanką pasimėgauti šalies gamta bei kalnų peizažais. Lipimas į kalną nėra sunkus ir baigiasi nepaprastai gražia kalnų bei Elos miestelio panorama. Kylant per vešlias arbatos plantacijas bei ryžių laukus, galėsite mėgautis kalnų vaizdais. Grožėsitės paties aukščiausio Šri Lankos krioklio Ravanos Elos (25 m) kaskadomis. Kelionę tęsite ir vakare atvyksite į Jalos nacionalinį parką. Gerai pailsėkite, nes rytoj nusimato aktyvi pažintinė programa. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Iki šiol Jūsų kelionės praeiviai buvo linksmi vietiniai kaimiečiai ir nedidelių miestų gyventojai, plikagalviai vienuoliai, atkaklūs prekeiviai. Tiesa, Jūs jau susipažinote su drambliais, išvydote epizodiškai kelyje pasirodžiusius egzotinius gyvius. Bet Šri Lankoje – tokia daugybė įdomiausių keturkojų ir sparnuočių, kad vien fragmentiškų, atsitiktinių susitikimų nepakanka. Todėl mes į šį maršrutą specialiai įtraukėme dieną, kai bus galimybė ilgiau ir nuosekliau stebėti laukinį salos gyvenimą. Leisitės į džipų safarį po Jalos nacionalinį parką, įkurtą 1938 metais.

Beveik 1000 kvadratinių kilometrų plote, turtingame skirtingų ekosistemų, tarp lagūnų, vandens duobių ir srovių, kalvų ir uolų baseinų, pievose ir musoninių miškų bei mangrovių brūzgynuose, siautėja, poruojasi, kovoja ir ilsisi patys įvairiausiai laukiniai, reti, nykstančių rūšių gyvūnai. Dauguma mūsų lygumose neaptinkami. Visų nė nevardysime. Iš sparnuočių čia gyvena pelikanai, ereliai, kormoranai, tropiniai vandens paukščiai... Paminėsime bent kelis didesnių gabaritų ir stambiausius žinduolius: tai leopardas, dramblys, vandens bizonas, juodasis lokys... Norite pažinti laukinės gamtos įvairovę visapusiškai – susitaikykite su mintimi, kad galite pamatyti ne tik švelnius ir mielus sutvėrimus. Jaloje gyvena krokodilai, iš žvynaroplių – Indijos kobra, skrendanti Šri Lankos gyvatė... Vis dedame daugtaškį, nes kiekvienas, čia apsilankęs, atmintinėje susidaro individualų sąrašą. Niekas negali tiksliai prognozuoti, koks gyvūnas visureigiui pastos kelią, prašliauš ar žaibiškai pralėks. Tad būdraukite!

Po nuotykinio turo grįšite arčiau žmonių civilizacijos. Važiuosite į pietvakarinę salos pakrantės pusę. Trumpai apžvalgai sustosite Galėje. Kadaise šrilankiečiams tai buvo svarbus uostas. Pradėjus į tolimus Rytų kraštus skverbtis Europos pirkliams, Galė įgijo tarptautinę reikšmę ir buvo vienas pagrindinių uostų visame Indijos vandenyne. Laivai iš čia nuplaukdavo iki pat Senojo žemyno. Galė buvo ypač aktyvus uostas iki XIX amžiaus antros pusės, kol salą užvaldė britai ir sostinėje Kolombe buvo pastatytas dirbtinis uostas. Apžiūrėsite miestelį, paženklintą daugiausia olandų palikimo, taip pat įžymiąją Galės tvirtovę (UNESCO paveldo objektas), kuri liudija didelius atvykėlių iš Vakarų užmojus. Fortą Galės įlankoje 1588 metais pradėjo statyti portugalai. XVII amžiuje jo statybas ir kontrolę perėmė olandai. Tvirtovė matė anglų atėjimą ir naują – nepriklausomos Šri Lankos tarpsnį. Nors 2004 metais Galė buvo nusiaubta galingo cunamio, senasis fortas išliko nepaliestas ir vis dar gyvenamas. O kad prisiliestumėte prie šio istoriškai reikšmingo miestelio gyvenimo iš vidaus, esant galimybei, gidas Jus supažindins su tradiciniu vietiniu amatu – nėrinių kūrybos menu. Iš Galės vyksite į kurortą Indijos vandenyno pakrantėje. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje. 

Pusryčiai. Pradėkite mėgautis pelnytu poilsiu, kai patys esate savo laiko karaliai. Jus jau supa ta saulėta atsipalaidavimo oazė, apie kurią svajojote ištisus metus. Žalios vejos ir nusvirusių palmių eilės, minkšto balto smėlio ir šilto žydro vandens ornamentas sukuria vaizdą, kuris ir be žodžių kviečia atsikvėpti ir gėrėtis. Kaip praleisite šias dienas, viskas priklausys nuo Jūsų norų bei nuotaikos. Kad ir kokį poilsį pasirinktumėte – vangų ir lipšnų ar aktyvų – Jūsų atostogos įsimins visam gyvenimui. Pasidalinsime su Jumis keliomis laiko praleidimo idėjomis.

Ajurvedos gerbėjams gydymo centrai siūlo gydymo ir sveikatinimo programas, kurias kiekvienas galės pasirinkti pagal savo poreikius. Gydymas pagal Ajurvedos sistemą atjaunina ne tik kūną, bet sielą, sustiprina imuninę sistemą, išvalo organizmą, pašalindamas iš jo per eilę metų susikaupusius toksinus, pagreitina natūralų žaizdų gijimą, palengvina chroniškų susirgimų gydymą ir net padeda juos įveikti. Praktikoje naudojamos įvairios Ajurvedos terapijos programos: sveikatingumo ir relaksacijos, grožio ir atjaunėjimo, intensyvioji.

Vaizdinga pakrantė dovanoja nardymo malonumų. Tad Jūsų pageidavimu šią pramogą suorganizuosime. Ją išbandę, būsite pažinę ir dalelę paslaptingo vandens pasaulio, kurio keistos, tiesiog fantastinės būtybės gyvena pagal visiškai kitokį ritmą ir dėsnius, nei sutvėrimai ant žemės paviršiaus. Taip pat galime Jums pasiūlyti žvejybą: galbūt pirmą kartą gyvenime į rankas imsite meškerę, o gal Jūsų žvejybos žemėlapis prasiplės tiek, kad apims net tolimąjį Indijos vandenyną. Tačiau jei Jus vis dar tarsi kokia nematoma jėga stumia į žemiškuosius pažinimo horizontus, mes Jums užsakysime ekskursijas į vietoves, kurių kelionės metu dar neaplankėte.

Kolekcionieriams pasiūlysime išvyką į Ariyapalos kaukių muziejų ir fabrikėlį (Ambalangodoje), kuriame stebėsite įmantrių kaukių iš raudonmedžio, juodmedžio, tikmedžio ar kvapiojo sandalmedžio gamybą, o patikusias galėsite nusipirkti.

Gamtos ir gyvūnų mylėtojams pasiūlysime išvyką į vėžlių fermą, delfinų/banginių stebėjimo kruizą (sezono metu), ekskursiją į Sinharadžos „lietaus miško“ draustinį (UNESCO paveldo objektas) ir kitas aktyvias pramogas.

Jei tik turite jėgų, nuoširdžiai rekomenduojame išvyką į Adomo viršūnę. 2243 metrų aukščio kalnas – vienas aukščiausių Šri Lankoje. Jį lenkia aukščiausia šalies viršukalnė – Pidurutalagala, iki padebesių ištįsusi 2524 metrus. Vis dėlto didžiausio vietinių žmonių dėmesio nuo senų laikų sulaukia Shri Pada, t. y. Šventoji pėda – taip dar vadinama Adomo viršūnė. Vilnyja legenda, kad Buda čia paliko savo pėdos atspaudą. Krikščionys ir musulmonai tiki, kad atspaudas priklauso Adomui. Esą būtent šiame kalne jis bandė išpirkti nuodėmę, už kurią buvo išvarytas iš rojaus. Hindai, darę didelės įtakos Pietryčių Azijos kultūroms, kalno pėdą priskiria dievui Šivai. Tad dėl stiprios sakralios reikšmės kalnas tapęs šventu net kelių religijų išpažinėjams. Užtat tai yra vienas didžiausių piligrimystės centrų Šri Lankoje. Link jo suka minios maldininkų, kad prisiliestų prie šventos relikvijos, apvalytų sielą, išpirktų nuodėmes. Keliautojai gauna visą įspūdžių puokštę: suartėja su stipria vietos religine kultūra ir patiria tiesioginę akistatą su atogrąžų gamta. 4–6 valandas pėsčiomis kildami į šventą viršūnę, stebėsite besimainantį peizažą. Kalno papėdę dengia arbatos plantacijos. Kuo toliau, tuo labiau kelias statėja. Kopsite laiptais, galėsite laikytis už turėklų. Malonų nuovargį persveria nuostabūs vaizdai: čia tiršta sodrios tropikų žalumos, tarp kurios šoka gausybė margaspalvių drugelių. Štai kodėl Šventosios pėdos viršūnė dar vadinama Drugelių kalnu. Ekskursijos metu Jūs dar daug kuo stebėsitės ir žavėsitės.

Nakvynės su pusryčiais ir vakarienėmis viešbutyje kurorte prie Indijos vandenyno. 

Pusryčiai. Iki pietų poilsis prie Indijos vandenyno. Atsisveikinę su šiuo nuostabiu gamtos kampeliu, pajudėsite link Šri Lankos sostinės Kolombo, kurio net pavadinimas išduoda svarbius istorinius momentus. Senais laikais jis vadintas Kalan–totta – „keliu per Kelanio upę“ ar „uostu prie Kelanio upės“. XVI a. Šri Lankos krantus pasiekę portugalai aktyviam prekybos uostui prikabino naują pavadinimą Kristupo Kolumbo garbei, ir jis prigijo. Šiandien Kolombas iš kitų šalies urbanizuotų erdvių išsiskiria modernumu bei multikultūriškumu – savybėmis, kurios formuoja šiuolaikinio Rytų miesto įvaizdį. Ryškiausiai matomi jo atributai – dangoraižiai. Beje, su uostu kanalais ir šliuzais sujungtas Beiros ežeras, raibuliuojantis miesto centre. Judėjimas vandenimis Kolombui suteikia didelės gyvasties. Kita vertus, sostinė lieka ištikima šimtametei kultūrai, besišakojančiai į skirtingas religines tradicijas. Kolombe yra ir budistų šventovių, ir musulmonų mečečių, ir hindų šventyklų, ir krikščionių bažnyčių. Šri Lankos sostinė gyvena net keliomis eromis: senovės, portugalų, olandų, britų, šiuolaikine. Apžiūrinėdami miestą, šių skirtingų istorijos tarpsnių įspaudus pamatysite architektūroje, pajusite tiesiog gatvėje.

Autobusu pravažiuosite dinamiškas komercines sritis. Vyksite į modernų Kolombo rajoną, vadinamą Cinamono sodais. Anksčiau čia plytėjo cinamono medžių plantacija, o šiandien tai pagrindinė, viena gyvybingiausių sostinės vietų, kur yra Nacionalinis muziejus, valdžios organų ir užsienio ambasadų būstinės. Čia telkiasi valdantis šalies elitas, daugiausia gyvena sinhalai ir atvykėlių tamilų iš Indijos palikuonys. Sustosite ties Fortu. Tačiau tai – ne tvirtovė, o tik ją menanti miesto teritorija. Akmeninį fortą dabar pakeitę moderniausi verslo statiniai. Paskutinis apsipirkimo bei derybų seansas nusimato turgumis užtvindytame Petahe (esant galimybei). Viešėdami šiame prekybos kvartale, stabtelėsite prie hindų šventyklos, išsaugojusios vertingus akmens raižinius. Europiečių palikimą Jums atskleis Volfendalo bažnyčia, kurią olandai pastatė 1749 metais. Pravažiuojant gidas Jums parodys ir Bandaranaikės memorialinę tarptautinę konferencijų salę. Pabuvosite Nepriklausomybės aikštėje. Pamatysite labai įdomią Avukanos Budos statulos repliką. Tad bus proga atgaivinti per kelionę įgytas žinias apie budizmą, kuris šimtmečius spalvino Šri Lankos žmonių gyvenimą.

Galiausiai po truputį tolsite nuo Kolombo kasdienybės ir gatvės minios, išmargintos sarių ir oranžinių vienuolių apdarų. Horizonte pamažu nyks šventyklų kontūrai. Kiekviena pažinimo šventė trunka akimirką. Kiekviena kelionė turi pabaigą, nes tolumoje visada mirksi nauja pradžia. Tad metas atsisveikinti su Šri Lanka.

Pervežimas į viešbutį šalia oro uosto. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčių paketas. Išsiregistravimas iš viešbučio. Pervežimas į oro uostą skrydžiui.