Kelionė pas šilinius Dzūkus 1d.

Ryte išvyksite į Pietų Lietuvą, Dzūkijos etnografinį regioną. Kelionę po unikalios gamtos ir senųjų dzūkų sodybų kraštą pradėsite nuo Merkinės, apipintos legendomis senosios Dzūkijos sostinės. Tai ir viena seniausių Lietuvos gyvenamų vietovių, garsios ir garbingos praeities miestas, buvęs žymus gynybinis, administracinis, prekybos ir švietimo centras. Įsikūręs Nemuno ir Merkio upių santakoje, didžiųjų to meto kelių iš Vilniaus į Krokuvą ir iš Kauno į Gardiną kryžkelėje. Pirmiausia pakilsite į Merkinės apžvalgos bokštą, iš kurio atsiveria nuostabus Dzūkijos nacionalinio parko vaizdas. Miestelio centre įsikūrusiame muziejuje* ne tik pamatysite šiuolaikiškai įrengtą ekspoziciją, bet ir turėsite galimybę išgirsti pasakojimų apie Merkinės pilį, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos mirtį Merkinėje 1648 m., Lietuvos partizanų įvykdytą Merkinės puolimą 1945 m. ir kitas šio krašto istorijas. Aplankysite seniausią Dainavos krašte Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, apžiūrėsite namą, vadinamą Valdovų rūmais. Kopsite į Merkinės piliakalnį, ant kurio XIV a. stovėjo lietuvių gynybinė pilis. Iš čia atsiveria nuostabi Merkio ir Nemuno santakos panorama, tapusi Dainavos krašto simboliu. Esant galimybei, lankysite juodosios keramikos meistrus*. Merkinės apylinkių kaimuose juodosios keramikos stebuklus kuria garsiausi juodosios keramikos meistrai Lietuvoje. Čia sužinosite apie Merkinės apylinkių keramikos tradicijas, apžiūrėsite keturių tipų keramikos krosnis, pamatysite, kaip žiedžiamas puodas.

Toliau tęsite kelionę į Česukų kaimą, kur lankysite Merkinės piramidės, kryžių ir kupolo kompleksą* – tikėjimo ir mistikos vietą.

Vėliau Jūsų lauks pažintis su senaisiais dzūkų kaimais. Marcinkonyse apžiūrėsite medinę Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnytėlę,  lankysitės etnografinėje dzūko sodyboje. Dalyvausite ragavime* „Ką marcinkoniškiai valgė, gėrė ir laižė“.  Kaimą supantys miškai maitino, rengė ir saugojo nuo pavojų šilinius dzūkus. Ši ekskursija Jums padės pajusti dzūkų gyvenimo miškuose subtilybes. Ragausite garsiosios grikinės babkos arba pyragėlių su grybais.

Žemyninėmis kopomis („Gaidžių“ kopa, kurios smėlis primins jūrą) vingiuojančiu keliuku keliausite į Meškos šiknos raistą*. Pavasarį čia pražysta andromedos, subaltuoja švylių pūkai. Sausesnėse vietose auga gailiai, vaivorai, o ant pelkių kupstų raizgosi spanguolių stiebeliai. Čia susipažinsite su aukštapelkės augmenija, eisite raisto taku.

Palikę Meškos šiknos raistą, toliau važiuosite į girių glūdumoje pasislėpusį etnografinį Musteikos kaimą, puoselėjantį dzūkiškąsias bitininkystės tradicijas. Lankysite bitininkystės muziejų*, kuriame išgirsite pasakojimą apie drevinę bitininkystę. Paragausite medaus su koriu (esant galimybei). Kaimą puošia vietinių meistrų pastatyti kryžiai, čia surasite ir namą, kuriame garsus gamtininkas Tadas Ivanauskas 1918 metais buvo įsteigęs mokyklą vietiniams vaikams.

Pažintį su šiliniais dzūkais baigsite Zervynų kaime. Įvažiuodami į kaimą, pamatysite kelias įspūdingas drevinę bitininkystę menančias gamtos paminklais paskelbtas pušis. Zervynos, vienas gražiausių Dzūkijos kaimų, garsėja savo sodybomis ir yra paskelbtas architektūros paminklu. XIX a. pabaigoje kaimo apylinkėse archeologai rado 24 akmens ir žalvario amžiaus stovyklas. Šie radiniai liudija, kad čia žmonių gyventa nuo pat seniausių laikų. Vėliau stabtelėsite prie „Ūlos akies“ šaltinio. Tai vienas garsiausių ir įspūdingiausių šaltinių. Jis lyg mažytis ežerėlis (duburio ilgis 4,4 m, plotis – 3,4 m) , kurio centre nuolat kunkuliuoja stiprios vandens srovės maišomas smėlis.  Apie šį šaltinį yra sakoma  - „skaidrus kaip ašara“.