Neatrastoji Pietryčių Turkija - MESOPOTAMIJA 9d.

Skrisite geriausiomis Europos avialinijomis „Turkish Airlines“. Skrydžio metu galėsite mėgautis įvairiomis pramogomis (muzika, filmai, kompiuteriniai žaidimai) bei lėktuve patiekiamu maitinimu.  Atvykimas į Gaziantepo oro uostą. Pasitikimas oro uoste ir pervežimas į viešbutį. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Po pusryčių pradėsite pažintį su Gaziantepo miestu. Lankysite vieną didžiausių pasaulyje Zeugmos mozaikų  muziejų, kuriame saugoma įspūdinga romėnų mozaikų kolekcija ir senovinio Zeugma miesto artefaktai. Muziejus atidarytas tik 2011m., kuomet į jį buvo nutarta perkelti netolimo Aleksandro Didžiojo karvedžių įsteigto antikinio Zeugmos miesto (dabartinis Gaziantepas) radinius. Visi muziejaus eksponatai – vieni naujausių archeologinių atradimų, apie juos prabilta tik 2000 m., kai  miestą imta rimčiau tyrinėti besiruošiant Biredžiko užtvankos Eufrato upėje statybai. Ši užtvanka,  gyvybiškai svarbi drėkinimui  ir energijos gavybai, buvo numatyta statyti senojo Zeugmos miesto vietoje, užliejant istorinį palikimą, todėl archeologai karštligiškai ėmėsi tyrinėti vietovę ir tuomet jų radiniams saugoti buvo įsteigtas muziejus Gaziantepe. Tai vienas  unikaliausių muziejų pasaulyje, kurio mozaikų  kolekcija eksponuojama atkurtoje senojo miesto erdvėje, apsuptoje kolonų, sienos tapyba ir skulptūra puoštų namų.  Jūs išvysite pasaulį   II-III a.p.Kr. romėno akimis – regėsite peizažus, mitologines scenas /Poseidonas ir Tetidė, Dionisas ir Ariadnė, Persėjas ir Andromachė etc./ ir bene garsiausią muziejaus mozaiką „Čigonų mergaitė“ , išsiskiriančią trapiu subtilumu ir saugomą atskiroje salėje.\

Po apsilankymo muziejuje, žvalgydamiesi mieste, regėsite   kalvą, ant kurios stūkso tvirtovė, menanti hetitų laikus. Jos istorija permaininga - II-III a.po Kr.  ją perstatė    romėnai,  Va.po Kr.  užėmė Bizantijos imperatorius Justinianas, kuris įrengė požemines galerijas, žadinančias smalsumą ir suteikiančias paslapties, vėliau  šeimininkavo arabai, seldžiukai, kryžiuočiai, kol galop 1516m. užkariavo osmanai.

Laisvas laikas, kurio metu siūlome pasivaikščioti senamiesčio gatvelėmis, nes apie Gaziantepą yra sakoma, kad, jei pasaulis būtų namas, tai Gaziantepas būtų jo virtuvė. Šio miesto kulinarijos paveldas įtrauktas į UNESCO gastronomijos sąrašą, kurį sudaro vos aštuoni pasaulio miestai, ne be reikalo  Gaziantepas  pripažintas Turkijos gastronomijos sostine.  Čia jūs galite paragauti tikro kebabo, turkiškos picos (lahmacun), lęšių sriubos, sarmos, prisėsti vienoje iš kavinių  pasmaguriauti geriausios šalyje baklavos, katmero, išgerti puodelį turkiškos ar pistacijų kavos bei arbatos. Grupės pageidavimu, už papildomą mokestį užsakomi pietūs. Išvykimas iš Gaziantepo.

Kelionė į Šanliurfą (Urfa). Seniausias čia gyvavęs Mesopotamijos miestas Ada minimas asirų dantiraščiuose  dar II tūkst.pr.Kr., jame gyveno skirtingos tautos (akadai, babiloniečiai, hetitai), tačiau dabartinio miesto pradžia - 303 m.pr.Kr., kuomet senojo vietoje Seleukas I įkūrė graikišką Edesą, tokiu vardu gyvavusią iki  1637m. Miesto istorija permaininga – po graikų jį valdė romėnai, bizantiečiai, 638m. užėmė arabai, atnešdami ankstyvąjį islamą, vėl  susigrąžino bizantiečiai, tuomet pabuvo Edesos grafystės sostine, kol 1144m. buvo užkariauta seldžiukų, o galop 1637m. atiteko turkams osmanams.  Kiekvienas laikotarpis paliko savo ženklus, sukurdamas seną, įvairią ir labai  savitą miesto istoriją. **Vakarienė. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Po pusryčių vyksite į seniausią Turkijos teritorijoje esančią archeologinę radimvietę - Giobekli Tepė (UNESCO nuo 2018m.). Giobekli Tepe (Pilvota kalva) - didžiausias ir seniausias monumentaliosios architektūros pavyzdys pasaulyje. Šis 1994 m. Turkijos pietryčiuose tarp kalvų atrastas pastatų, patalpų, megalitų ir  koridorių kompleksas yra pats paslaptingiausias iš priešistorės paminklų, skaičiuojantis jau 12 tūkstančių metų. Jo tyrinėtojas vokiečių archeologas K.Schmidtas griuvėsius pavadino akmens amžiaus zoologijos sodu – 240 įspūdingų, be rišamosios medžiagos pastatytų, eilėmis surikiuotų, gyvūnų (driežų, skorpionų,  gyvačių, šernų, grifų, hienų ir kt.) atvaizdais išraižytų kalkakmenio monolitų aptvarai jam rodės tikras senovės gyvūnų Nojaus laivas. O patys paslaptingiausi – jų prižiūrėtojų pilioriai, kuriuose galima atpažinti žmogaus kūno ir drabužių detales. Šis civilizacijos priešaušrio stebuklas niekada neatskleis savo paskirties ir tikslo, tačiau suteikia daug peno tyrėjams ir fantastiškoms jų versijoms. Tačiau žvelgiant dar gilesnėn praeitin – manoma, kad Urfa  yra net penkių pranašų gyvenimo vieta.  Šanliurfoje apžiūrėsite Pranašo Abraomo ežerą (Žuvų ežerą). Abraomas - Ibrahimas islame –musulmonų pranašas, kurio gyvenimas pasakojamas Korane. Musulmonai Ibrahimą laiko savo protėviu, jis pirmasis liudijo Alachą kaip vienintelį Dievą ir su sūnumi Izmaeliu pastatė Kaabos šventyklą. Pasak legendos, Abraomas buvo nubaustas mirties bausme sudeginant - tam už miesto buvo sukurtas didžiulis laužas, į kurį nelaimėlį nuo miesto sienos sviedė katapultu.  O tada įvyko stebuklas -  ugnis pavirto vandeniu, o pelenai žuvimis. Dabar toje vietoje stovi  Halil Rahman mečetė, kurios baseine plaukioja stebuklingi karpiai. Šalia baseino esanti nedidukė ola laikoma Abraomo gimimo vieta. Čia gausiai lankosi musulmonų piligrimai. Taip pat aplankysite Šanliurfos pilį, pastatytą 812–814 m. abasidų laikais. Pilis vaidino svarbų vaidmenį kryžiaus žygių metu. Pasivaikščiosite po Senąjį turgų, garsėjantį tradiciniais amatininkų dirbiniais.

Po pietų vyksite į vieną seniausių miestų pasaulyje - Haraną. Tai senas III tūkst. pr. Kr.  įsikūręs   svarbus prekybinis centras, minimas asirų dantiraščiuose ir Biblijoje. Jame gyveno hetitai, aramėjai, asirai, kurių valdymo metu Harane kirtosi prekybiniai keliai iš Damasko, Karchemišo ir Ninevės. 331 m. pr. m. e. Haraną užkariavo Aleksandras Didysis, o vėliau  miestas atiteko Seleukidų, dar vėliau Sasanidų imperijai.  651 m. užkariavus arabams,  Haranas tapo Kalifato dalimi ir    greitai tapo vienu pirmųjų mokslo židinių Kalifate, kur suklestėjo pirmasis universitetas, pynėsi klasikinės, krikščioniškosios ir islamiškosios tradicijos. Deja, miestą apie 1260 m. sugriovė Mongolų imperija. Po to miestas nebeatsigavo. Tikriausiai nuo XVIII a., valdant Osmanų imperijai, vietovė buvo apgyvendinta arabų beduinų genčių, kurie statė garsius, avilius primenančius pastatus. Apžiūrėsite tvirtovės ir seniausio pasaulyje universiteto griuvėsių liekanas. Grožėsitės  išskirtiniais Harano namais, pastatytais pagal vieną iš pirmųjų namų statymo technikų pasaulyje. Grįžimas į Šanliurfą. Vakare siūlome apsilankyti **Sira Gecesi dainuojamosios poezijos vakaras su vakariene (už papildomą mokestį 75 Eur). Sira Gecesi – tradiciniai vienuose iš bendruomenės nario namų savaitiniai draugų susibūrimai, kuriuose  buvo aptariami svarbiausi reikalai, po to valgoma, vėliau atsirado ir muzika. Šių turkiškų  susiėjimų metu  buvo kalbama apie literatūrą, poeziją, istoriją, filosofiją, vyresni perduodavo tradicijas jaunesniems. Dabar turistams siūloma patirti senosios tradicijos atmosferą klausant turkiškos muzikos ir skanaujant vietos virtuvės patiekalus.  Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Po pusryčių išvyksite į Mardiną - vieną seniausių ir didžiausių Aukštutinės Mesopotamijos miestų, kuriame susipynė asirų ir chaldėjų kultūra bei armėnų krikščionybės apeigos, pagoniški kurdų tikėjimai ir papročiai, šiitų ir sunitų islamas.  Mardinas, įsikūręs Mardino kalnų pietiniuose šlaituose, visai šalia Sirijos, senųjų protėvių asirų tėvynėje, šaknimis siekiančioje Akadų imperijos laikus.  Šis miestas gali didžiuotis savo turtinga istorija ir įvairiu kultūriniu bei religiniu paveldu.   Dabar jame yra geležinkelio atšaka į Stambulo - Bagdado geležinkelį, plentai į Gaziantepą, Chalebą (Sirija),  Dijarbakyrą. Mieste, kaip ir senaisiais laikais, labai svarbi tekstilės (medvilnės, vilnos) pramonė.  Miesto gyventojai – kurdai, arabai, paslaptinga arabiškai kalbanti etninė grupė malamiai ir seniausi miestelėnai - sirai, dabar jau tapę krikščioniška bendruomene. Mardino senamiestis (nuo 1960m. saugomas  UNESCO),  įsikūręs ant 1300 metrų aukščio kalvos,  dėl savo išskirtinės architektūros laikomas miestu muziejumi.  Mardino senamiesčio gatvelės  labirintais kyla aukštyn, keliaujant jomis pasijusite tarsi senosiose Rytų pasakose: akmeniniai namai su puošniais raižiniais išpuoštomis durimis, kurios nuo mūsų slepia vidinius kiemus ir nepažįstamą mums gyvenimą. Slapčia po juos pasižvalgyti galima tik nuo terasų. Čia būdami nesyk išvysite    Šachmaran – tai kurdų, armėnų ir iranėnų mitologinė būtybė, vaizduojama kaip dvigalvė gyvatės ir moters karūnuota būtybė, jungiantinti savy gyvybę ir mirtį.  Aukščiausioje senamiesčio dalyje aplankysite vieną gražiausių islamo paminklų mieste - Zinciriye medresę, kuri jau iš tolo traukia dėmesį  dviem didžiuliais kupolais. Ji sultono Isos buvo pastatyta 1385 m. Joje taip pat yra mečetė (maldos salė) ir mauzoliejus, bei du vidiniai kiemai.  Mauzoliejus buvo skirtas sultono palaidojimui, tačiau taip neatsitiko sultonui žuvus mūšio lauke. Pasivaikščiosite po medresės kiemą, pakilsite į vieną iš terasų prie medresės kupolų, iš kur atsiveria nuostabi Mesopotamijos lygumos ir miesto panorama. Senamiesčio širdyje apžiūrėsite miesto simbolį Didžiąją mečetę (Ulu Cami). Mečetė buvo pastatyta Artukidų valdymo laikotarpyje XIIa. Joje galima pamatyti išlikusių užrašų, parašytų seldžiukų, artukidų ir osmanų kalbomis. Jos aukštas įspūdingai dekoruotas minaretas dominuoja miesto panoramoje. Aplankysite Latifijos mečetę (XIIIa.), kuri patraukia dėmesį savo įspūdingais vartais ir senoviniu apsiplovimo šaltiniu. Apžiūrėsite ir Kirklar (40 kankinių) sirų ortodoksų bažnyčią, pastatytą 569 m. Benhamui ir Sarui, dviem asirų valdovo sūnums, nubaustiems mirties bausme už tai, kad tapo krikščionimis.  1293 m. ji tapo Sirijos patriarchaline bažnyčia. Patriarchato gyvenamieji priestatai buvo išplėsti XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje.  Esant galimybei, aplankysite vieną iš namų, kuriame buvo filmuojami daugelis turkų kino filmų. Laisvas laikas, kurio metu siūlome aplankyti Bakircilar Carsisi (vario kalvių turgų), pasimėgauti kurdiška kava „menegeč“, pagaminta iš pistacijų, paragauti migdolų, aplietų natūralia indigo glazūra, datulių sausainių. O gal tiesiog pasėdėti vienoje iš senamiesčio terasų, besigrožint Mesopotamijos lygumos užburiančia panorama. Vakarienę pasiūlysime **„Cersis“ restorane (ar kitame panašiame) su gyva muzika (už papildomą mokestį 135 Eur). Nakvynė viešbutyje. 

Pusryčiai. Po pusryčių vyksite į šalia Mardino esantį sirų ortodoksų Dajrul Zafarano vienuolyną, kitaip žinomą “šafraninio“ vienuolyno vardu dėl savo šiltai gelsvos sienų spalvos (nuo 2021m. saugomas UNESCO). Vienuolynas buvo pastatytas V a. ant 4500 metų senumo šventyklos, skirtos Mesopotamijos saulės dievui Šamašui. Apžiūrėsite svarbiausius vienuolyno pastatus: Mor Hananyo (Kupolinė) bažnyčią, šventųjų namus, Mergelės Marijos bažnyčią ir Saulės šventyklą. Pasakojama, kad čia buvo įkurta pirmoji medicinos mokykla.  Zafarano vienuolynas yra veikiantis ir priklausantis Antiochijos patriarchato sirų ortodoksų bažnyčiai. Pamaldos čia vyksta aramėjų kalba, kuria, kaip manoma, kalbėjo pats Jėzus Kristus. Nuo 1160 m. iki 1932 m. čia buvo Sirijos ortodoksų patriarcho būstinė, kol patriarchatas persikėlė į Sirijos sostinę Damaską. Teigiama, kad pati vienuolyno vieta saulės garbintojų buvo naudojama kaip šventykla jau 2000 m. prieš Kristų.

Susipažinę su vienuolyno istorija ir architektūra, keliausite į antikinį Mesopotamijos miestą – tvirtovę Darą. Dara buvo svarbus Rytų Romos miestas – tvirtovė šiaurinėje Mesopotamijoje, pasienyje su Sasanidų imperija. Tvirtovė suvaidino didelį vaidmenį Romos ir Persijos VI a. konfliktuose. Čia iki šiol išliko įspūdinga vandens sistema, sudaryta iš gigantiškų vandens cisternų, nekropolis – uolose išskaptuotos kapavietės, pagrindinė gatvė, išgrįsta akmenimis ir primenanti Šilko kelio laikus, tiltai... Tris dideles kalvas, ant kurių buvo įkurtas miestas, juosė įtvirtinimų sienos, kurių liekanas galima pamatyti ir dabar. Įspūdingos įtvirtinimo liekanos priklauso Anastasijaus I (491-518) ir Justiniano I (527-565) laikotarpiams.

Iš Daros keliausite į vieną seniausiai veikiančių sirų ortodoksų - Mor Gabrielio vienuolyną. Jis itin senas, vienas iš seniausių krikščioniškajame pasaulyje, įsteigtas 397 metais. Įstabu, kad jo gyvavimas niekad nesustojo, išskyrus  retsykius, kai vienuoliai dėl karų trumpam pasitraukdavo   į saugesnę vietą. Vienuolynas buvo vadinamas įvairiais vardais, o dabartinis „Mor Gabrielio“ pavadinimas mena septintojo amžiaus vyskupą Mor Gabrielį daug prisidėjusį prie vienuolyno vystymosi. Apžiūrėsite V a. pastatytus vienuolyno pastatus, maldos namus, mūrus.

Išvykimas į Midjatą. Pirmą kartą miesto vardas paminėtas IXa.pr.Kr. dantiraščiu rašytose asirų plokštėse. Jame keletui naktų buvo apsistojęs asirų imperijos valdovas  - Šalmanaseras III. Mieste gyventojai – kurdai, asirai,  bei   mažiau žinomi malamiai – unikaliu arabišku dialektu kalbantys vieni iš ankstyvųjų krikščionių. Šiais laikais miestas išgarsėjo dėka turkų filmų  (pvz. Serialas „Vėjavaikis“).  Pasivaikščiosite vakarėjančio senamiesčio gatvelėmis, aplankysite Midjato turgų, garsų prieskoniais, graikiniais riešutais, sidabro dirbiniais.  Esant galimybei, aplankysite Midjat Konuk Evi namą, kuriame buvo filmuojamos kino filmo „Sila. Kelias namo“ scenos ir nuo terasos   pasigrožėsite kaip vakaro saulės spinduliai nudažo Mesopotamijos lygumą. **Vakarienė. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Po pusryčių vyksite link senovinio Chasankeifo miesto – vieno seniausiai gyvenamų miestų pasaulyje. Šis miestas - reikšmingų istorinių įvykių liudininkas - klestėjo Asirijos ir Babilonijos laikais, buvo strateginis prekybos taškas šilko kelyje, kuriuo keliaudamas Marco Polo perėjo kadais didingą 1116m.statytą tiltą. O pasakodamas apie tai, kaip Aleksandras Didysis kėlėsi per Tigro upę, istorikas K.K.Rufas rašė, kad nėra kitos tokios upės, kuri taip srauniai veržtųsi į Rytus, nešdama su savimi ne tik daugelio upių vandenis, bet uolas ir akmenis. Aukštai ant uolos virš upės  įsikūręs Chasankeifas  363m. tapo  idealia gynybine tvirtove romėnams, kurią jie naudojo gynybai ir poilsiui per karines kampanijas Persijoje ir Centrinėje Azijoje. 1515m. miestas atiteko turkams osmanams ir tebėra turkų žemėse iki šių dienų. Nepaisant vietinių ir tarptautinių mokslininkų prieštaravimų, miestas ir jo archeologinės vietovės buvo užtvindytos įgyvendinant Ilisu užtvankos projektą.  Jos pamatinis akmuo buvo padėtas 2006m., o darbai baigti 2018m. Deja, pastačius užtvanką, dauguma miesto istorinių vertybių ir architektūros paminklų atsidūrė po vandeniu, tačiau kai kur vis dar matomos „paskendusios“ jo dalys bei miestą supantis kraštovaizdis. Atvykus į Chasankeifą Jūsų lauks plaukimas Tigro upe. Plaukimo metu išgirsite istoriją apie Tigro ir Eufrato upių (”Tarpupio“) civilizaciją, grožėsitės skardingais krantais, kuriuose išsigremžtus urvus pavertę savo namais žmonės gyveno nuo seniausių amžių  ir regėsite nuskendusio senojo miesto vaizdus.

Po plaukimo Tigro upe tęsite pažintį su senovės Mesopotamijos miestais, vyksite į juodojo bazalto miestą Dijarbakyrą (UNESCO paveldas). Senovėje miestas buvo žinomas kaip Amida, šis pavadinimas kilęs iš senesnio asirų pavadinimo Amedi. Po VII a. musulmonų užkariavimų miestas tapo žinomas kaip Diyar Bakr, Banu Bakar genties gyvenama teritorija. Ši gentis jau buvo apsigyvenusi šiaurinėje Mesopotamijoje dar iki atvykstant musulmonams. Vėliau miestas buvo žinomas kaip Kara-Amid („Juodasis vidurys“) dėl savo juodo bazalto sienų. 1937 m. Turkijos prezidentas Atatiurkas įsakė jį pervadinti „Diyarbakır“, kas reiškia „vario žemė“ (aplink miestą yra gausūs vario ištekliai). Dijarbakyro centras yra apsuptas beveik nepaliestų aukštų juodo bazalto sienų, sudarančių 5,5 km  ratą aplink senamiestį. Sienoje yra ketveri vartai, pro kuriuos galima patekti į senamiestį, taip pat 82 sargybos bokštai. Siena buvo pastatyta 349 m. Romos imperatoriaus Konstantino II laikais.  Aplankysime didžiąją mečetę – Ulu cami, kurią XIa. pastatė seldžiukų sultonas Malikas Šachas. Tai viena seniausių mečečių Turkijoje, sukonstruota kintančiomis juodojo bazalto ir baltojo kalkakmenio juostomis. Esant galimybei, aplankysite  Šv. Jurgio armėnų bažnyčią ir  sirų ortodoksų Dievo Motinos bažnyčią, kuri  buvo pastatyta kaip pagoniška šventykla I a.pr.Kr. Vėliau III a. buvo perstatyta, daug kartų restauruota ir iki šiol naudojama kaip kulto vieta. **Vakarienė. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Vaizdingais kalnų keliais važiuosite link Nemruto kalno (2150m). Pravažiuosite M.K. Atatiurko, Turkijos Respublikos įkūrėjo ir pirmojo jos prezidento vardo  užtvanką (4 pagal dydį pasaulyje). Įspūdinga kelionė tiltu virš Eufrato vandenų. Prieš pakylant į Nemruto kalną lankysite antikinės Komagenos sostinės Arsemijos archeologinę vietovę.  Komagena – paslaptinga antikos laikų armėnų sukurta karalystė, gyvavusi Eufrato slėnyje, prekybos kelių tarp Rytų ir Vakarų sankirtoje.  72 metais Romos imperatorius Vespasianas galutinai prijungė jos žemes prie Romos. Senovės Arsemijos miestas - vienas iš svarbiausių politinių centrų, kuriame buvo šios valstybės valdovų rezidencija ir karališkasis nekropolis, priglaudęs valdančiosios dinastijos atstovus. Vėliau romėnai karališkų kapaviečių akmenis naudojo  tiltams ir kitoms konstrukcijoms statyti, o didžioji dalis kapų buvo išgrobstyta. Arsemijoje pamatysite akmeninę stelą, kurioje karalius Mitridatas I spaudžia ranką pačiam Herakliui. Tai rodo, kad Komagena buvo stipriai paveikta helenizmo kultūros, o graikų dievai buvo suvokiami kaip vietiniai. Taip pat pamatysite romėnų tilto Cendere likučius ir Karakuš pilkapį. Vėliau serpantinu kilsite į Nemruto kalną, kurio viršūnėje stovi nekropolis – Komagenos karaliaus Antiocho I Tėjaus mauzoliejus, pastatytas 62 m.pr.Kr.  Mauzoliejaus griuvėsius tebepuošia   8 - 9 m. aukščio akmeninės skulptūros:  Dievų panteone įamžintas galingasis Dzeusas, Heraklis, Hermis, likimo deivė Tichė. Tarp jų ir pats karalius Antiochas. Skulptūras atidžiai saugo liūtas ir erelis. Priešais statulas stovi platforma, kurioje kažkada liepsnojo šventoji ugnis ir buvo aukojamos aukos. Kadaise buvusią paminklo didybę liudija ir paslaptingos, keistai iškrikusios senųjų kolosų galvos, kurių akmeniniai žvilgsniai daro šią vietą paslaptinga ir bauginančia. Šią šventovę 1881 metais atrado vokiečių kelių inžinierius Karlas Sesteras. Nuo to laiko ši vietovė tebetraukia viso pasaulio mokslininkų dėmesį. Memorialinis religinis kompleksas ant Nemruto kalno dažnai vadinamas aštuntuoju pasaulio stebuklu. 1987 metais archeologinė vietovė įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, o 1989 metais Nemruto Dagas tapo nacionalinio parko dalimi. **Vakarienė. Nakvynė viešbutyje netoli Nemruto kalno.

Pusryčiai. Po pusryčių  keliausite link Eufrato upės į senovinį asirų miestelį Halfetį, skaičiuojantį trijų tūkstančių metų istoriją. Per visą savo istoriją miestas daugelio civilizacijų buvo vadinamas skirtingais vardais. Nors senasis Halfetis buvo užlietas statant   Bireciko užtvanką 1999m., jis vis dar traukia turistų dėmesį. Armėnų akmentašių pastatyti namai, iš po vandens kylantys minaretai, juodos rožės ir įspūdinga Eufrato upė vilioja lankytojus. Atvykus į Halfetį leisitės į kelionę laivu  Eufrato upe. Plaukdami matysite nuskendusio miesto fragmentus, iš vandens kylantį minaretą, ant Eufrato upės skardžio stūksančią senovinę tvirtovę Rumakalę, juodujų rožių sodus. Po plaukimo Eufrato upe vyksite į Gaziantepą. Laisvas laikas.  **Vakarienė. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai.  Pervežimas į Gaziantepo oro uostą. Skrydis Gaziantepas - Stambulas, Stambulas – Vilnius.

Kelionės metu nuvažiuojama ~  1600 km.