Norvegija - šiaurietiškos gamtos lobynas 10d.

Ryte išvykimas iš Lietuvos. Kelionė per Latviją, Estiją. Vakare keltas iš Talino į Stokholmą. Nakvynė kelto kajutėse.

Ryte atvykimas į Stokholmą. Kelionė į vieną seniausių Švedijos miestų Sigtuną. Sigtuna – miestas – muziejus, kurio gatvės alsuoja senove, o Melareno ežero pakrantėje stovi prisišvartavusios senosios vikingų valtys. Pažintis su miesteliu: Stora Gatan gatvė, išlaikiusi savo senąją architektūrą, mažiausia rotušė Švedijoje, turgaus aikštė, Šv. Petro, Laros ir Olafo bažnyčių griuvėsiai, senosios Sigtunos runos, pasakojančios Švedijos istoriją. Išvykimas iš Sigtunos, kelionė per vidurio Švediją. Grožimės įspūdingais ežerais su mažutėmis salelėmis, kabančiais tiltais per juos, miškais apaugusiomis aukštumomis. Trumpi sustojimai apžvalgos aikštelėse poilsiui. Atvykimas į nakvynės vietą. Nakvynė viešbutyje, hostelyje, kempingo nameliuose.

Pusryčiai. Išvykimas į Norvegiją. Kelias veda tolyn į šiaurę pro Skandinavijos kalnus. Jei pasiseks, pamatysime šiaurės elnių kaimenes. Atvykimas į Trondheimą – vieną seniausių Norvegijos miestų, įsikūrusį ant vieno gražiausių fiordų kranto. Pasak sagų autoriaus Snorės,  997m. karalius Olafas Trygvasonas nutarė prie Nidelvos upės žiočių įkurti miestą, bei  paskelbti jį pirmąja šalies sostine. XIII a. Trondheimui gavus karališkosios rezidencijos statusą, čia buvo karūnuojami ir laidojami visi Norvegijos karaliai. Pažintis su miestu: karališkieji rūmai, statyti 1778 m. Tai patys didžiausi mediniai rūmai Skandinavijoje. Trondheimas garsėja mediniais statiniais, ypač klasikiniais mediniais namais, stovinčiais ant polių. Romaninio ir gotikinio meno šedevras 1070m. statyta Nidaroso  katedra, miesto vizitinė kortelė – pakeliamasis Hamle – Bibro tiltas, nuo kurio atsiveria puikus vaizdas į miestą ir fiordus. Laisvas laikas, kurio metu tiesiog privalu paragauti vietos patiekalų: virtos rūkytos menkės, menkės kepenėlių su ikrais, žuvies frikadelių, banginių mėsos, rūkytos šiaurės elnio išpjovos ar keptos avienos su miško uogų ir vaisių padažu. Šie tradiciniai trondheimiški patiekalai nepalieka abejingo nė vieno atvykėlio. Kalnų ir fiordų grožio lydimi vykstame į Kristiansiundą. Trumpa pažintis su Kristiansiundu. Nuo atviros jūros apsaugotas, visada laivų pilnas uostas davė pradžią pakrantės gyvenvietei, anuomet vadintai Fosna. XVIII a. gavusi miesto teises, ji buvo pervadinta Kristiansiundu, o XIX a. tapo vienu didžiausiu sūdytų džiovintų menkių eksportuotoju. Kadaise patekti į miestą buvo galima tik laivu, dabar nutiesti keliai, jungiantys su žemynu. Nakvynė viešbutyje, hostelyje, kempingo nameliuose.

Pusryčiai. Jūsų laukia pilna įspūdžių diena. Kelionė vienu gražiausių ir įspūdingiausių panoraminiu Atlanto keliu. Vaizdingai raitytas Atlanto kelias sudarytas iš septynių nuostabių tiltų, virš piktų Atlanto vandenyno bangų  vedančių iš vienos salos į kitą. Kelyje įrengtos panoraminės stotelės ir poilsio aikštelės. Vaizdingomis vietovėmis išsiraitęs Atlanto greitkelis galiausiai atveda į atokų pasaulio kraštą, kur baigiasi žemė ir prasideda vanduo. Šioje vietoje gamta apdovanota ypatingai atšiauriu grožiu, o praeities dramas pasakoja daugybė į uolas sudužusių ir bangų blaškomų laivų. Šis vaizdas dažnam keliautojui atmintyje išlieka labai ilgam... Įveikę Atlanto kelią, atvykstame į Andalsnes, kur, esant galimybei, kelionę tęsiame jau kalnų keliu - „Trolstigenu“, išvertus iš norvegų kalbos -  „Trolių kopėčiomis“. Tai ne tik vienas žymiausių Norvegijos kelių, sakoma, kad tai – vienas įspūdingiausių kelių visoje Žemėje. Čia lydi kvapą gniaužiantys peizažai, o kelionę vainikuoja nuostabus Stigfoseno krioklys, kurio riaumojanti srovė krenta į apačią iš 180m aukščio. Pasak legendos, Trolstigeno kalnuose kiekvieną naktį klaidžioja troliai, tačiau ryte, vos pasirodžius pirmiesiems saulės spinduliams, jie sustingsta į akmenis. Paskendę ryto migloje, į miražą panašūs akmeniniai kūnai hipnotizuoja tiek pravažiuojančius turistus, tiek vietos gyventojus. Pakeliui sustojama specialiai įrengtose aikštelės pasigrožėti kalnų didybe. Nusileidus nuo kalnų - kėlimasis keltuku per Nordalio fiordą. Kelionė į nakvynės vietą. Nakvynė viešbutyje, hostelyje, kempingo nameliuose.

Pusryčiai. Kelionė į Hellesylt miestelį, kurio namai išsibarstę aplinkinėse kalvose ir kalnų šlaituose. **Plaukimas pačiu gražiausiu Norvegijoje Geirangerio fiordu, grožintis nuostabiais vaizdais – daugybe krioklių, krentančių stačiais šlaitais, bei vienišomis kalnų trobelių. Kai kurie kriokliai netgi gavę pavadinimus ir yra apipinti legendomis. Vienas iš jų – „Septynios seserys“. Pasak legendos, kartą vikingas išvykęs į pasaulį ieškoti sau pačios ir sutikęs septynias gražuoles seseris. Susikrimtęs, negalėdamas pasirinkti, kuri galėtų tapti jo žmona, vikingas ilgainiui sustingo ir virto kriokliu, taip pat ir visos seserys – tik kitame fiordo krante. Atplaukimas į Geirangerio kaimelį. Tęsiame kelionę vingiuotais kalnų keliais, pravažiuojame Flydalio kanjoną. Pakylame iki snieguotų kalnų viršūnių, sustojame prie kalnų ežerėlio Djupvas (1030m). Esant palankioms oro sąlygoms, pakylame į 1456m aukštyje esantį Dievų kalną, kuriame gyvena Toras ir Frėja. Vykstame link Jostedalio ledyno nacionalinio parko. Jostedalio ledynas – didžiausias Europoje, dengiantis beveik pusę Jostedalio nacionalinio parko teritorijos. Vingiuodamas 60 kilometrų tarp kalnų, jis apima 487 km² teritoriją. Vykstame prie įspūdingo Briksdalo ledyno liežuvio, pasivaikštome ir pasigrožime kalnų upeliais, kriokliais bei snieguotomis kalnų viršūnėmis. Ledyną pasieksime eidami nesudėtingu kalnų keliuku. Pageidaujantys galės važiuoti nedideliais automobiliais*.  Kelionė į nakvynės vietą. Nakvynė viešbutyje, hostelyje, kempingo nameliuose.

Pusryčiai. Sognės fiordas tai didžiausias ir ilgiausias Norvegijoje fiordas, kuris į šalies gilumą įsiterpęs beveik 200 km, jo gylis siekia iki 1300 m, o greta stūksančios uolos šauna į kilometro virš jūros lygio aukštį. Sognės fiordas turi daugybę atšakų – mažesnių fiordų.  Kelionė link aukščiausio Norvegijoje Jotunheimeno kalnyno. Pakylame vienu iš vaizdingiausių Norvegijoje Sogneflejet keliu iki apžvalgos aikštelės, nuo kurios atsiveria vaizdai į aukščiausias Norvegijos ir Skandinavijos pusiasalio viršūnes, didingus ledynų liežuvius ir tundrinį kraštovaizdį, čia net ir vasaros metu dažnai galima pasimėtyti sniego gniūžtėmis ir t.t. Pasigėrėję gamtos vaizdais, leidžiamės žemyn link Lomos miestelio, kuriame lankome vieną iš nedaugelio išlikusių  Stavkirkių – medinių bažnyčių, tai senovės norvegų medinės architektūros palikimas iliustruojantis šalies religijos raidą ir skaičiuojantis daugiau nei 800 metų istoriją. Pravažiuojame norvegų pasididžiavimu – ilgiausiu pasaulyje  (24km ilgio) Laerdalio tuneliu.Kelionė link Bergeno. Trumpas sustojimas prie plačiųjų Tvindės krioklių. Pravažiuojame didžiausią Vakarų Norvegijos žiemos sporto centrą Vosa. Kelionė ypač įspūdinga kelio atkarpa nuo Voso iki Trengereit. Atvykimas į Bergeną, miestą, išsidėsčiusį tarp septynių kalnų, vadinamą "vartais į fiordų karalystę", E.Grygo gimtinę. Ekskursija po miesto – uosto senamiestį: Brygenas – didžiausias Šiaurės Europoje viduramžių medinių pastatų kvartalas (UNESCO kultūros paveldas), nepakitęs nuo XIa. ir žavintis savo spalvingumu; Rozenkranco bokštas, Šv. Marijos bažnyčia. Nakvynė viešbutyje, hostelyje, kempingo nameliuose.

Pusryčiai. Anksti ryte lankome margaspalvį Bergeno žuvų turgų, kuriame prekystaliai lūžta nuo šviežių ir sūdytų žuvų bei jūros gėrybių: krevečių, krabų, omarų... O kur dar ūkininkų produktai – nuo sūrių iki gardžiausių kepinių. Pageidaujantys galės paragauti įvairiausių jūros gėrybių, įsigyti suvenyrų ar amatininkų dirbinių. Ekskursijos po Bergeną tęsinys:  pasikėlimas *funikulieriumi į 320 m aukštyje esančią Floyen viršūnę, nuo kurios akimis galima aprėpti ne tik raudonus Bergeno stogus, bet ir apylinkių fiordus (arba pakilimas *keltuvu į aukščiausią Bergeno kalną – Ulrikeną, esantį 642m aukštyje). Išvykimas iš Bergeno link Oslo. Trumpas sustojimas Norheimsunde šalia krioklio. Kelionė palei Hardangerio fiordą. Kėlimasis keltu per Hardangerio fiordo (Trolio liežuvio) atšaką Eidfiordą iš Bruravik į Brimnes. Sustojimas prie  įspūdingojo Voringo krioklio ir kvapą gniaužiančios virš prarajos pakibusios uolos. Kelionė Hardangerio plynaukšte. Stebint kaip keičiasi gamta, pakylama iki  tundros, susipažįstama su tundrine augalija (berželiais keružiais, tekšėmis).  Vakare atvykimas į Oslą. Nakvynė viešbutyje, hostelyje, kempingo nameliuose.

Pusryčiai. Pažintis su Norvegijos sostine Oslu, apipintu įvairiausiais epitetais ir dažnai vadinamu „vikingų“, „banguojančių žalių kalvų“, bei „kvapą gniaužiančių fiordų“ miestu: miesto rotušė, kurioje kasmet įteikiama Nobelio taikos premija, judriausia Norvegijoje Karlo Johano pėsčiųjų gatvė, neoklasicistiniai karalių rūmai, universiteto pastatų ansamblis, parlamento rūmai, Oslo operos rūmai, miesto panorama nuo rūmų stogo. Bygdoj pusiasalyje lankomi (pasirinktinai) žymieji  *Vikingų laivų, *Kon-Tikio ir Ra-2, *poliarinio laivo "Fram" muziejai.  Vigelando skulptūrų parkas, kuriame 212 skulptūrų vaizduoja gyvenimo ciklą, autorius jomis perteikia žmogaus emocijas. Laisvas laikas. Išvykimas iš Oslo. Kelionė per pietų Norvegiją ir Švediją. Pravažiuojame didžiausią Skandinavijoje Venerno ežerą ir prie jo esančius miestus, vidinius šalies uostus. Atvykimas į nakvynės vietą Švedijoje. Nakvynė viešbutyje, hostelyje, kempingo nameliuose.

Pusryčiai. Kelionė per Švediją, sustojimas Geteborge – antrame pagal dydį Švedijos mieste, pagrindiniame jūrų uoste. Trumpa pažintis su miestu. Vakare išplaukimas iš Karlshamno į Klaipėdą. Nakvynė kelto kajutėse.

Atvykimas į Klaipėdos  uostą.

Kelionės metu nuvažiuojama ~ 4200 km.