Lenkijos ir Slovakijos Tatrai 5d.

Informacija apie Lenkiją

Sveiki atvykę į kaimynę Lenkiją – šalį, kurioje susipina turtinga istorija, kultūrinis paveldas ir nuostabi gamta. Tikiuosi, kad jūs kaip ir aš, čia atrasite senas tradicijas ir įspūdingą kraštovaizdį, pasigrožėsite nuostabiomis pilimis, bažnyčiomis, istoriniais miestais ir pasimėgausite vietiniu maistu.

Lenkijos plotas siekia 322 575 km², natūralu, jog tokia nemaža valstybė turi daug kaimynių – Lietuvą, Vokietiją, Čekiją, Slovakiją, Ukrainą, Baltarusiją ir Rusijos Federaciją (Kaliningrado sritis). Šiaurėje krantus skalauja Baltijos jūra. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Varšuva. Antras pagal dydį miestas – Krokuva. Kiti didieji miestai – Gdanskas, Lodzė, Liublinas, Ščecinas, Vroclavas, Poznanė, Bydgoščius, Balstogė.

Laikas Lenkijoje

Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, paskutinį kovo sekmadienį pereinama prie vasaros laiko, o paskutinį spalio sekmadienį – prie žiemos. Šalis priklauso Central European Time (CET), UTC +1 laiko juostai, todėl čia viena valanda mažiau nei Lietuvoje. 

Kalba

Lenkijoje 90 % gyventojų kalba lenkiškai – tai oficiali šalies kalba. Su užsienio svečiais Lenkijos piliečiai mielai bendrauja angliškai arba vokiškai. Rusų kalba čia nėra labai populiari.

Religija

Didžioji Lenkijos gyventojų dalis yra Romos katalikai. Galima sakyti, kad tai viena iš labiausiai katalikiškų šalių pasaulyje.

Sveikatos priežiūra ir skiepai

Susirgus ar atsitikus nelaimingam įvykiui, Lenkijoje turistai gali pasinaudoti skubiosios medicinos pagalbos paslaugomis. Jei esate Europos Sąjungos pilietis ir turite Europos sveikatos draudimo kortelę (EHIC), kai kurias medicinos paslaugas gausite nemokamai arba mažesne kaina. EHIC kortelė negalioja visoms paslaugoms, todėl svarbu pasitikrinti, kurios kompensuojamos. Šalyje veikia daug privačių klinikų ir gydytojų, siūlančių platų medicinos paslaugų spektrą. Privačios paslaugos paprastai nekompensuojamos, todėl būkite pasiruošę susimokėti. Vaistinėse galima rasti daugelį nereceptinių vaistų. Vietiniai vaistininkai mielai pataria kaip susitvarkyti su lengvais negalavimais. Receptinius vaistus įsigysite tik turėdami gydytojo receptą.

Norėdami išvengti nemalonumų, prieš kelionę pasitarkite su savo gydytoju apie sveikatos problemas, skiepus ar vaistus, kurių gali prireikti keliaujant. Turėkite kelionių draudimą, kuris prireikus padengs medicinos išlaidas.

Lietuvos nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, šiuo metu vykstant į Lenkiją privalomai skiepytis nereikia. Tačiau suaugusiems rekomenduojama revakcinacija nuo difterijos, stabligės ir kitų galimų infekcijų. Dėl viso pikto, prieš keliaujant į Lenkiją patikrinkite naujausią informaciją NVSC svetainėje https://nvsc.lrv.lt/lt/skiepai-keliautojams/europa/.

Apgyvendinimas Lenkijoje

Lenkija nėra labai brangi šalis, čia nakvynės kaina moderniame ir patogiame 3 – 4  žvaigždučių viešbutyje  prasideda nuo 40 eurų. Svečių namuose nakvynės kaina svyruoja nuo  10 iki 25 eurų. Vykstantys su šeima ar didesne draugų kompanija gali apsistoti vietinių nuomojamuose apartamentuose, kuriuose už nakvynę teks susimokėti maždaug 40 –  100 eurų, priklausomai nuo lokacijos, kambarių skaičiaus bei interjero. Kuo prašmatnesni apartamentai – tuo didesnė jų nuomos kaina. Geriausius viešbučių pasiūlymus galite rasti čia. 

Lenkijos maistas

Jei lenkišką virtuvę reikėtų apibūdinti vienu žodžiu, labiausiai tiktų – „nuoširdi“. Kai kurie ypač mėgstami šios šalies receptai siekia šimtmečius, ir nemaža jų dalis iki šiol išlaikė ilgametes kulinarines vertybes. Geriausias būdas paragauti lenkiško maisto, apsilankyti šalyje ir išbandyti daugybę restoranų, kavinių, barų ir gatvės maisto kioskų.

Zurek – fermentuota ruginė sriuba – lenkų vertinama kaip tikras nacionalinis lobis. Gaminama iš rūgščių ruginių miltų, dešros, bulvių, patiekiama su kietai virtu kiaušiniu. Jei norite prisiliesti prie šimtamečių Lenkijos kulinarinių tradicijų, būtinai paragaukite zurek‘o.

Populiarios jautienos sriubos flaki pavadinimas skamba gal ir ne itin patraukliai, bet istoriniai šaltiniai teigia, jog tai buvo mėgstamiausias Lenkijos karaliaus Jogailos patiekalas. Panašių receptų galima rasti Ukrainoje, Baltarusijoje, Vokietijoje. „Flaki“ pažodžiui reiškia „žarnos“. Patiekalas gaminamas iš jaučio skrandžio, daržovių ir prieskonių – yra sotus, skanus, dažnai patiekiamas šaltuoju metų sezonu.

Vienas iš labiausiai mėgstamų lenkų patiekalų, bigos, susideda iš trijų ingredientų derinio. Tai – rauginti kopūstai (kuo ilgiau rūgę, tuo geriau); mėsa (dažniausiai jautiena ir / arba kiauliena, galima rinktis ir žvėrieną – kuo daugiau mėsos rūšių, tuo sodresnis skonis); galiausiai, švieži smulkinti kopūstai su įvairiomis daržovėmis užbaigia šio legendinio troškinio magiją.

Pierogi – neabejotinai garsiausias maistas Lenkijoje. Paragavę šių įdarytų koldūnų, tikėtina, norėsite dar ir dar. Perogi‘us galima virti arba kepti, įdaryti mėsa, daržovėmis, sūriu, vaisiais, šokoladu. Patiekiami su grietinės užpilu arba sviestu.

Nepamiršta lenkai ir smaližių. Vienas iš patiekalų – racuchy – artimas blynų giminaitis. Šis skanėstas asocijuojasi su Kalėdomis, nes pikantiška racuchy versija neatsiejama šventinės lenkiškos vakarienės dalis.

Makowiec – tradicinis lenkiškas pyragas, gaminamas iš mielinės tešlos ir įdaromas maltomis aguonomis. Dažnai patiekiamas per Kalėdas, Velykas. Įvairių formų makowiec galima rasti kepyklose ir kavinėse visoje šalyje.

Išskirtinai Lenkijos Tatrų kalnuose sukurtas oscypek yra rūkytas sūris, pagamintas iš sūdyto avies pieno. Būtinai paragaukite ant grotelių kepto oscypek su spanguolių uogiene.

Transportas Lenkijoje

Lenkijoje puikiai išvystytas oro, vandens, kelių ir geležinkelių transportas. Pagrindiniai tarptautiniai šalies oro uostai: Varšuvos, Vroclavo, Krokuvos, Gdansko, Katovicų, Poznanės, Žešuvo, Ščecino, Liublino, Bydgoščiaus, Lodzės.

Miestuose veikia platus autobusų tinklas, užtikrinantis patogų susisiekimą – autobusai kursuoja kas 10–15 minučių. Didžiuosiuose šalies miestuose (Varšuva, Poznanė, Gdanskas) veikia tramvajai – greitas ir patogus būdas keliauti miesto viduje. Šalies sostinėje Varšuvoje iš vieno taško į kitą galima nuvykti metro. Kai kuriuose miestuose (Gdynė) išvystyta troleibusų sistema. Lenkijoje važinėja vietiniai ir regioniniai traukiniai, leidžiantys lengvai keliauti tarp miestų.

Bilietų kainos skiriasi atsižvelgiant į miestą ir transporto rūšį. Vidutiniškai vieno bilieto kaina miesto transporte svyruoja nuo 3 PLN iki 5 PLN (0,70–1,20 Eur). Galima įsigyti bilietus su neribotu kelionių skaičiumi per tam tikrą laiką (pvz., 24 val.). Už tokį bilietą sumokėsite nuo15 PLN iki 25 PLN (3,60–5,90 EUR). Traukinių bilietų kainos priklauso nuo kelionės atstumo ir tipo (vietinis, regioninis, greitasis traukinys). Kelionė traukiniu tarp didžiųjų miestų gali kainuoti nuo 30 PLN iki 150 PLN (7–35 EUR) ar daugiau.

Daugelyje miestų įrengti automatiniai bilietų pardavimo aparatai, kuriuose galima nusipirkti bilietus apmokant grynaisiais arba mokėjimo kortelėmis. Kai kurie miestai suteikia galimybę įsigyti bilietus per mobiliąsias programėles (SkyCash arba moBilet). Bilietus taip pat galima pirkti specialiu ženklu pažymėtuose kioskuose arba parduotuvėse. Traukinio bilietus galima įsigyti traukinių stoties kasose ar automatuose. Daugiau informacijos apie viešąjį transportą Lenkijoje rasite https://www.wtp.waw.pl/en/public-transport-step-by-step/.

GRŪDOS ekspertų patarimai: TOP 10 lankytinų vietų Lenkijoje

• Malborko pilis. Netoli Gdansko stovintis raudonų plytų statinys tituluojamas didžiausia gotikine pilimi pasaulyje. Lietuvos kunigaikštis Kęstutis bandė įveikti tvirtas mūro sienas, tačiau XIII a. pastatyta pilis sėkmingai atlaikė ataką.
• Vieličkos druskų kasykla. Giliai po žeme išsiraizgiusiuose labirintuose įrengtos galerijos ir ekspozicijos, kuriose galima susipažinti su druskų kasėjų kasdienybe ir išvysti nepaprasto grožio meno gaminius iš druskos. Vieličkos druskų kasykla yra saugoma UNESCO.
• Torūnės senamiestis. Viduramžiais Torūnė buvo vienas svarbiausių Lenkijos prekybos centrų. Apie miestelio klestėjimo laikus liudija iki šių dienų išlikę prabangūs pirkių pastatai, nuostabaus grožio bažnyčios bei muziejų ekspozicijos. Ne veltui Torūnė yra vadinama „gotikiniu perlu“. Mieste galima pasigrožėti gotikinio, barokinio ir Art Nouveau (moderno) stiliaus namais, bažnyčiomis, pasivaikščioti siaurutėmis ir jaukiomis senamiesčio gatvelėmis.
• Aušvico koncentracijos stovykla. Netoli Osvencimo miestelio, buvusioje koncentracijos stovykloje, įkurtas atminties muziejus, kuris primena apie vieną baisiausių pasaulio istorijos etapų ir priverčia susimąstyti apie tikrąsias vertybes.
• Jasna Gora vienuolynas. Čenstachovos miestelyje stūksančiame vienuolyne saugomas Juodosios madonos paveikslas, kurį kiekvienais metais aplanko tūkstančiai piligrimų iš viso pasaulio. XVII a. Juodoji madona buvo pripažinta Lenkijos globėja.
• Gdanskas. Miestas galintis pasigirti nuostabiu senamiesčiu, ankstyvojo gotikinio stiliaus Šv. Mergelės katedra. Visai šalia Gdansko įsikūręs Sopotas – legendinis Lenkijos kurortas.
• Mozūrijos ežerai. Beveik 3 tūkstančiai ežerų, nuostabios viduramžių pilys, barokinė Šv. Lipkos bažnyčia ir buvęs Adolfo Hitlerio štabas. Nuostabi vieta gamtos, meno ir istorijos mėgėjams.
• Krokuva. Lenkijos deimantu vadinamas miestas vilioja dailiu senamiesčiu, įspūdingais Vavelio kalvos statiniais ir istorija, kuri turi nemažai sąsajų su Lietuva. Krokuvos Katedroje ilsisi kunigaikščio Jogailos palaikai.
• Varšuva. Lenkijos sostinė kupina kontrastų. Čia galima rasti ir gigantiškų senovinių pastatų bei sovietinius laikus menančių daugiabučių ir mielų, siaurų senamiesčio gatvelių bei žaliuojančių parkų. Čia yra visko: nuo istorinių muziejų iki naktinių klubų, kuriuose linksmybės tęsiasi iki paryčių.
• Zakopane. Miestelis įsikūręs gražioje ir jaukioje Tatrų kalnų masyvo papėdėje. Čia kaip niekur kitur gyvas regioninis folkloras, kalnų gyventojų tradicijos.

Kada geriausia keliauti į Lenkiją?

Lenkija turistų ir keliautojų laukia ištisus metus. Orai šalyje labai panašūs į lietuviškus: vasaros čia permainingos, saulėtas dienas, kai termometro stulpelis šokteli iki +25  laipsnių šilumos, dažnai lydi lietūs. Žiemos šaltos ir drėgnos, sniegą dažnai keičia šlapdriba.

Lenkijos klimatas

Dėl geografinės šalies padėties, Lenkijos klimatą galima apibūdinti kaip pereinamąjį tarp jūrinio ir žemyninio. Šiaurėje ir vakaruose dažniau pasitaiko lietus, o pietinėje dalyje, ypač Tatrų kalnuose, vyrauja didesni temperatūrų svyravimai.

Žiemą vidutinė temperatūra sausio mėnesį svyruoja nuo -3 °C iki -6 °C, šiauriniuose regionuose pasitaiko ir šaltesnių dienų. Vasaros Lenkijoje šiltos – birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais vidutinė temperatūra siekia 25 °C ir daugiau. Pavasarį (balandį, gegužę) oro temperatūra svyruoja nuo 10 °C iki 20 °C. Ruduo (spalio, lapkričio mėnesiai) dažnai būna lietingas ir darganotas.

Valiuta ir vidutinės kainos Lenkijoje

Lenkijoje kainos skiriasi atsižvelgiant į regioną, miestą ir konkrečią prekę ar paslaugą. Pavyzdžiui, pusryčiai kavinėje vienam žmogui kainuoja 15–30 PLN (3–6 EUR). Paprastas sumuštinis – 8–15 PLN (2–3 EUR). Norėdami papietauti kavinėje ar restorane, už pagrindinį patiekalą sumokėsite nuo 30 PLN iki 60 PLN (6–12 EUR). Kebabui ar picai išleisite 20–40 PLN (4–8 EUR). Vakarienė vidutinės klasės restorane dviem žmonėms, įskaitant gėrimus, siekia 60–100 PLN (12–20 EUR). Vietinio alaus (0,5 l) kaina – 8–15 PLN (2–3 EUR), kavos / arbatos puodelis kavinėje – 10–20 PLN (2–4 EUR), mineralinis vanduo (0,5 l) – 2–5 PLN (0,5–1 EUR).

Duona Lenkijoje kainuoja nuo 2 PLN iki 5 PLN (0,50–1 EUR). 1 l pieno pakelį nusipirksite už 2–4 PLN (0,50–1 EUR), o 10 vnt. kiaušinių už – 8–12 PLN (2–3 EUR). Mėsos produktų kainos svyruoja nuo 20 PLN iki 40 PLN (4–9 EUR) už kilogramą, atsižvelgiant į mėsos rūšį. Vaisiai ir daržovės tam tikru metų laiku kainuoja nuo 3 PLN iki 10 PLN (0,70–2 EUR) už kilogramą. Už šampūną sumokėsite 10–25 PLN (2–6 EUR), dantų pastą – 5–15 PLN (1–3 EUR).

Apgyvendinimo kainos čia taip pat įvairios, žiūrint kokį miestą, regioną ir apgyvendinimo įstaigą rinksitės. Ekonominės klasės viešbučiai prašo nuo 100 PLN iki 200 PLN (22–45 EUR) už naktį. Vidutinio lygio viešbučiuose už naktį sumokėsite 200–400 PLN (45–90 EUR). Viena naktis prabangiame viešbutyje kainuoja nuo 400 PLN iki 1000 PLN (90–225 EUR). Nakvynės namai (hosteliai) – vienas ekonomiškiausių variantų, už naktį asmeniui čia iš jūsų paprašys 40–100 PLN (9–22 EUR).

Jeigu viešėdami Lenkijoje norėsite apsilankyti kultūriniuose renginiuose, turėtumėte žinoti, kad bilietas į teatrą ar kiną kainuoja nuo 30 PLN iki 100 PLN (6–22 EUR). Apsilankymas muziejuje asmeniui atsieis 10–30 PLN (2–6 EUR).

Vizos į Lenkiją

Lietuvos Respublikos piliečiams vykstant į Lenkiją vizos nereikia. Šalyje ilgiau kaip 90 dienų gyvenantys LR piliečiai turi užregistruoti savo gyvenamąją vietą atitinkamoje valdžios institucijoje ir gauti registracijos liudijimą.

Lenkijoje veikia Lietuvos Respublikos ambasada https://pl.mfa.lt/.

Tam tikrais klausimais padės Lenkijoje dirbantys LR garbės konsulai https://pl.mfa.lt/atstovybe/garbes-konsulai/9.

Naudingi patarimai į Lenkiją

Lenkijos valiuta – Lenkijos zlotas (PLN). 1 PLN = 0.23 EUR.

Lenkijoje leistinas alkoholio kiekis – 0,2 promilės. Viršijus šią normą, gresia baudos ir teisių atėmimas.

Šalies pristatymas per youtube

Save

Slovakija

Slovakija užburia nuostabia gamta – beribiais miškais, boluojančiomis kalnų viršūnėmis, išraiškingais slėniais ir spalvingomis lygumomis, kurias puošia senovinės pilys, autentiški kaimai ar medinės bažnyčios. Slovakai iki šiandien išlaikė gyvas tradicijas ir kultūrą, kuria be galo didžiuojasi ir mielai dalinasi su atvykstančiais. (Visos kelionės į Slovakiją)

Apgyvendinimas

Slovakijoje nakvynės kaina prabangiame 4 – 5 žvaigždučių viešbutyje prasideda maždaug nuo  70 eurų ir kyla iki kelių šimtų. Šiek tiek žemesnės klasės tvarkinguose ir patogiuose viešbučiuose nakvynė kainuoja apie 40 – 60 eurų, o svečių namuose nakvynės kaina prasideda vos nuo 7 eurų. Tiesa, jei nesinori kambario dalintis su kitais keliautojais ir svečiais, teks susimokėti šiek tiek brangiau.  Vykstantys su didesne kompanija gali rinktis trumpalaikę buto ar namo nuomą. 3 – 4 miegamųjų namo ar buto nuomos kaina parai svyruoja maždaug nuo 80 iki 200 eurų. Geriausius Slovakijos viešbučių pasiūlymus galite rasti čia.

Maistas

Slovakijos virtuvė gana sunki ir kaloringa. Itin svarbus vaidmuo tenka grybams, kopūstams ir bulvėms, be kurių sunkiai įsivaizduojami daugelis tradicinių patiekalų. Slovakai mėgsta sotų maistą, todėl ypač vertinami mėsos valgiai – kepsniai, troškiniai ir dešros, prie kurių pridedamas vienas kitas daržovės griežinėlis.  Taigi, Slovakijos virtuvė tikrai nėra labai mėgstama vegetarų. Svečiuojantis Slovakijoje, vertėtų pasimėgauti tradiciniais bulvių kukuliais su avių sūriu (bryndzové haluisky), šaltos žuvies ir daržovių salotomis, gausiai pagardintomis majonezu (treska), balandėliais su rieboku grietinėlės padažu bei saldžiai rūgščia kopūstų sriuba su dešra. Slovakija taip pat garsėja karvės pieno sūriais, kurie tiesiog lydosi burnoje. Desertui slovakai pasiūlys tradicinį riešutų pyragą ir taurelę slyvų brendžio (slivovica) ar stipraus džino (borovička).

Transportas

Pati populiariausia ir patogiausia susisiekimo priemonė Slovakijos miestuose – autobusai, kurie darbą pradeda 4 val., o baigia vidurnaktį. Didžiuosiuose šalies miestuose autobusai kursuoja ir per naktį, o bilietėlį galima įsigyti stotyje, spaudos kioskuose arba specialiose automatizuotose kasose.  Mieste taip pat patogu keliauti troleibusais ir tramvajumi, o traukinius geriau rinktis keliaujant po šalį. Nenorintys derintis prie viešojo transporto grafikų gali išsinuomoti automobilį. Tiesa, vykstantiems su savo nuosava transporto priemone, kuri nėra įregistruota Slovakijoje, teks susimokėti už važiavimą šalies autostradomis. Speciali 10 dienų vinjetė kainuoja 10 eurų.  Patogiausias ir greičiausias būdas nusigauti iš vieno šalies galo į kitą – lėktuvai. Visą informaciją apie lėktuvų bilietus į Slovakiją  galite rasti čia.

GRŪDOS ekspertų patarimai: TOP 10 lankytinų vietų

• Liptovsky Mikulašas. Šiaurės Slovakijos miestas – vienas svarbiausių turizmo centrų visoje šalyje. Čia galima pasigrožėti nuostabiais viduramžių architektūros statiniais, apsilankyti liaudies buities muziejuje, geoterminiame vandens parke „Tatralendas“ ar leistis į žygį po pasakiško grožio Žemųjų Tatrų nacionalinį parką.
• Slobodos stalaktitų stalagmitų urvai. Vieni gražiausių urvų Rytų Europoje pakvies apsilankyti požeminiame pasaulyje, kuriame karaliauja įspūdingų formų ir spalvų stalaktitai ir stalagmitai, o požeminių ežerų raibuliuojantis vanduo tik dar labiau sustiprina nežemišką vaizdą.
• Slovakijos Rojaus nacionalinis parkas. Gamtos ir aktyvaus poilsio mėgėjus Rojaus nacionalinis parkas pakeri kraštovaizdžiu: šniokščiantys kriokliai, gilūs tarpekliai, tankūs miškai, kurių pašonėje atsiveria vaizdingi upių slėniai. Nepamirštami įspūdžiai garantuoti!
• Tatranska Lomnica. Aukštuosiuose Tatruose įsikūręs miestelis lyg magnetas traukia žiemos sporto ir adrenalino mėgėjus. Tai vienas geriausių ir seniausių Slovakijos slidinėjimo kurortų, kuris vilioja puikiomis slidinėjimo trasomis ir pasakiškais kalnų vaizdais.
• Aukštųjų Tatrų nacionalinis parkas. Seniausias nacionalinis parkas Slovakijoje tapo namais retoms augalų ir gyvūnų rūšims. Čia galima išvysti kalnų ožkas, erelius, švilpikus ir kitus gyvūnus. Įstabaus grožio parke yra įkurtas muziejus ir kino salė, kurioje galima pažiūrėti dokumentinį filmą apie Tatrus ir nacionalinį parką.
• Štrebske Pleso. Aukščiausiai įsikūręs slidinėjimo kurortas ne tik traukia žiemos sporto entuziastus, bet ir gamtos mėgėjus, kurie čia atvyksta pasigrožėti snieguotomis kalnų viršūnėmis, neaprėpiamais miškais ir kalnų papėdėje tyvuliuojančiu ežeru, kuris ypatingai gražiai atrodo rudenį, kai medžių lapai nusidažo įvairiomis spalvomis.
• Stary Smokovec. Jaukus miestelis – seniausias ir didžiausias slidinėjimo kurortas Slovakijoje, kurį labai mėgsta šeimos su vaikais, kadangi daugelis trasų yra nesudėtingos ir puikiai tinka pradedantiesiems slidininkams.
• Dunajeco upė. Pieninų nacionaliniame parke išsiraizgiusi Dunajeco upė – tikras gamtos šedevras, kuris pakeri staigiais slenksčiais ir šlaitais, o šniokščiantis vanduo atpalaiduoja ir leidžia mėgautis išraiškingais kraštovaizdžiais. Mėgstantys aktyvesnį laisvalaikį gali leistis į žygį plaustais.
• Guraliai. Tai – slovakų tauta, gyvenanti prie Dunajeco upės. Guraliai mielai pasidalins istorijomis apie Pieninių nacionalinį parką, savo kasdienybę, parodys įspūdingą Trijų karūnų kalną, kuris laikomas parko simboliu, o jei pasiseks, tai pavaišins ir šviežiai kepta žuvimi.
• Spiš pilis. Šalia Spišske Pohradjė miestelio stūkso unikalios architektūros pilis, pastatyta XI a. Pilį juosia tvirtos sienos ir galingi gynybiniai įtvirtinimai, nuo kurių atsiveria puiki apylinkių panorama. Statinio viduje įrengtas muziejus, kuriame eksponuojama pilies istorija, įvairūs archeologiniai radiniai. Spiš pilis yra įtrauka į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. 

Kada geriausia keliauti į Slovakiją?

Slovakija – žiemos sporto ir pramogų sostinė, todėl sniego, puikių slidinėjimo trasų ir šaltuko mėgėjams lagaminus ir slides reiktų ruošti gruodžio – kovo mėnesiais. Tiesa, kai kuriuose kurortuose slidinėjimo sezonas trunka net iki balandžio vidurio. Vidutinė žiemos temperatūra yra apie -2 laipsnius šalčio. Vasaros Slovakijoje patiks tiems, kurie nemėgsta didelių  karščių. Birželio – rugsėjo mėnesiais termometro stulpelis pakyla iki +21 – +23 laipsnių šilumos, tačiau lietus – gana dažnas reiškinys. 

Naudinga formacija

Leistinas alkoholio kiekis Slovakijoje – 0 promilių.

Straipsnis parengtas pagal Tripadvisor.com, Slovakia.com informaciją.

Informacija paskelbta: 2017.06.16ve